Helovynas – viena labiausiai atpažįstamų ir populiariausių švenčių visame pasaulyje. Nors daugeliui jis siejasi su JAV tradicija, kai vaikai persirengia siaubo kostiumais ir eina rinkti saldainių, Helovyno šaknys yra gilesnės ir šis reiškinys gyvuoja skirtingose formose įvairiose šalyse. Įdomu tai, kad skirtingose kultūrose Helovynas arba jam panašios šventės atspindi kitokius tikėjimus ir papročius, tačiau visur jungia pagrindinė tema – mirusiųjų pasaulio ryšys su gyvaisiais.
Kas yra Helovynas?
Helovynas, švenčiamas spalio 31 d., istoriškai siejamas su senovės keltų švente Samhain, kai, kaip buvo tikima, sielos galėjo sugrįžti į gyvųjų pasaulį. Keltai šią dieną degindavo laužus ir dėvėdavo kaukes, kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių. Krikščionybės įtaka per laiką šventę pakeitė, integruodama ją į Vėlinės išvakares (angl. All Hallows’ Eve), kuri tapo Helovynu (angl. Halloween).
Tačiau Helovynas nėra vienalytis: skirtingose šalyse ši šventė įgyja savitas formas, praturtintas vietinių tradicijų ir papročių.
Helovyno tradicijos JAV: kaukės, moliūgai ir „gąsdinimai“
Amerikoje Helovynas išsiskiria savo ryškumu ir masiniu mastu. Moliūgų pjaustymas, namų puošimas ir persirengimas šiurpiomis būtybėmis yra šios dienos esmė. „Trick-or-treating“ (pokštas arba saldainis) – vaikų mėgstama veikla, kai jie eina nuo durų iki durų rinkti saldainių, taip pat yra neatsiejama JAV tradicija. Namų dekoracijos dažnai atspindi makabrišką temą – šikšnosparniai, vaiduokliai, skeletai puošia kiekvieną kiemą. Ši šventė, nors turinti senas šaknis, JAV tapo kultūriniu fenomenu, kuris ne tik sujungia praeitį su dabartimi, bet ir tapo komercializuota linksmybių diena.
Meksika: „Día de los Muertos“ – mirusiųjų pagerbimo diena
Nors Meksikoje Helovynas taip pat tapo populiarus, vietos kultūroje didžiausia reikšmė skiriama Mirusiųjų dienai (Día de los Muertos), švenčiamai lapkričio 1–2 d. Ši šventė kilo iš actekų laikų, kai žmonės pagerbdavo savo mirusius artimuosius su spalvingomis kaukėmis ir aukomis. Šiuolaikinėse meksikiečių šventėse galima išvysti šeimas, kurios ruošia altorius su maistu, gėlių puokštėmis ir mirusiųjų nuotraukomis. Mirusiųjų diena Meksikoje nėra sielvarto šventė – tai spalvingas ir džiaugsmingas renginys, kuris simbolizuoja gyvenimo ir mirties ciklą.
Japonija: „Obon“ festivalis – dvasių šventė
Helovynas Japonijoje nėra senas reiškinys, tačiau greitai populiarėja dėl Vakarų kultūros įtakos. Tačiau tradicinis japonų požiūris į mirusiųjų pagerbimą ateina per Obon festivalį, kuris vyksta vasaros viduryje. Šio festivalio metu japonai tiki, kad jų protėvių dvasios sugrįžta į žemę, todėl degina smilkalus ir žvakeles, o šeimos nariai lanko kapus ir meldžiasi už mirusiuosius. Taip pat vyksta šokiai ir ceremonijos, skirtos sieloms palydėti atgal į pomirtinį pasaulį.
Didžioji Britanija: „Guy Fawkes“ naktis ir Helovynas
Didžiojoje Britanijoje Helovynas, nors ir švenčiamas, ilgą laiką užleido vietą Guy Fawkes nakties minėjimui, švenčiamam lapkričio 5 d. Tai diena, kai prisimenamas nesėkmingas Guy Fawkes sąmokslo bandymas susprogdinti Parlamentą 1605 m. Šią naktį žmonės degina laužus ir leidžia fejerverkus, simbolizuojančius sąmokslo nesėkmę.
Vis dėlto, pastaruoju metu Helovyno tradicijos taip pat įgauna pagreitį – ypatingai dėl amerikietiškų kultūrinių įtakų. Moliūgų raižymas, vakarėliai su kostiumais ir siaubo tematikos renginiai tapo vis dažnesni ir Didžiojoje Britanijoje.
Prancūzija: augantis Helovyno populiarumas
Prancūzijoje Helovynas nebuvo tradiciškai švenčiama šventė, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius, daugiausia dėl amerikietiškų filmų ir popkultūros įtakos, Helovynas pamažu tampa populiaresnis. Prancūzai pradeda rengti Helovyno vakarėlius su kostiumais, dekoruoti namus ir rengti naktinius žygius į siaubo parkus. Tačiau šventė dar toli gražu nėra tokia masiška kaip JAV ir dauguma žmonių vis dar labiau teikia pirmenybę tradicinėms Vėlinėms.
Italija: Vėlinės ir religinės tradicijos
Italijoje Helovynas švenčiamas santūriau, nes didžiausias dėmesys skiriamas religinėms Vėlinėms, kurios yra skirtos pagerbti mirusius. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena – tai diena, kai italai eina į bažnyčią ir lankosi kapinėse, uždega žvakes ir meldžiasi už mirusiuosius. Nors jaunimas šalyje pamažu perima Helovyno elementus – rengiasi siaubo kostiumais ir lanko vakarėlius – ši tradicija dar netapo plačiai paplitusi.
Helovynas Lietuvoje: tarp vakarietiškos mados ir senųjų papročių
Lietuvoje Helovynas įgauna vis didesnį populiarumą, ypač tarp jaunimo. Nors ši šventė nėra tradicinė, vakarietiška kultūra bei socialiniai tinklai skatina jos plitimą – galima išvysti Helovyno vakarėlius, siaubo parkus, persirengimo konkursus ir moliūgų raižymo turnyrus. Tačiau, kaip ir Italijoje, Vėlinės ir kapų lankymas lapkričio 1 d. išlieka viena svarbiausių šventinių dienų, kai lietuviai pagerbia savo mirusius artimuosius.
Išvada: Helovynas – globali šventė su vietinėmis variacijomis
Helovynas, nors ir dažnai siejamas su vakarietiška kultūra, turi įvairias formas ir tradicijas skirtingose pasaulio šalyse. Tai diena, kai susijungia senovės mitai, dvasiniai ritualai ir modernūs vakarėliai, leidžiantys žmonėms išreikšti savo kūrybingumą bei paslaptingą susidomėjimą mirties pasauliu. Nors visur ši šventė yra skirtinga, jos esmė išlieka ta pati – linijos ištrynimas tarp gyvenimo ir mirties, tarp baimės ir linksmybių.
