Su Vilniaus miesto teritorijos vakarine dalimi besiribojantis, Neries upės dešiniajame krante, Girulių miške esantis Griovių valstybinis geomorfologinis draustinis įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentą su ryškiomis griovų tipo formomis. Draustinio plotas – 575 ha, didžioji jo dalis apaugusi Girulių mišku, su vietomis įsiterpusiomis senųjų Griovių, Platiniškių, Pasienių ir Kriaučiūnų kaimų sodybų grupelėmis ir nedidelių pievų laukymėmis.
Beveik trečdalis draustinio teritorijos turi ir tarptautinį buveinių apsaugos statusą – čia yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija – Griovių kaimo apylinkės (saugomos vakarų taigos bei žolių turtingų eglynų buveinės).
Valstybiniai geomorfologiniai draustiniai Lietuvoje steigiami tipiškų bei unikalių šalies reljefo formų kompleksams saugoti, šiuo tikslu įsteigtas ir Griovių geomorfologinis draustinis. Čia reljefas itin išraiškingas. Draustinio teritorijoje gausu raguvų – tirpstančio ledyno laikinų vandens srautų, tekėjusių į Neries slėnį, išplautų stačiašlaičių ir plokščiadugnių slėnių. Kai kuriomis griovomis ir tarpukalvėmis srovena bevardžiai upeliai ir šaltiniai. Draustinis pasižymi labai sudėtingu kalvotu ir raguvotu reljefu – tai tikras nuslinkusio ledyno paliktas erozinių „skulptūrų parkas“. Ne veltui draustinio teritorijoje esantis didžiausias kaimas vadinamas Grioviais – su sudėtingo reljefo keliamais nepatogumais vietos gyventojams teko susidurti nuo seno. Nors draustinio vaizdingumą iš tolo pamatyti ir fotofiksacijomis perteikti sudėtinga – teritorija apaugusi mišku, tačiau reljefo formų išraiškingumu ir statumu galime įsitikinti keliaujant draustinį kertančiais miško keliais ir takais. Draustinio pietinėje dalyje, netoli Smiglių kaimo, rasime sunykusį gamtos paveldo objektą – Bieliūnų (Belūnų) ąžuolą, kuris, šimtmečiais turėjęs ypatingą reikšmę apylinkių gyventojams, nuvirtęs 2011 metais, dabar įkvepia gyvybę naujoms gyvybėms.
Dėl gyvenamųjų vietovių plėtros vakarinėje Vilniaus miesto pusėje draustinį ima atrasti ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir miestiečiai. Didžiausią nerimą kelia tai, kad išraiškingas draustinio reljefas neretai gali pasirodyti patrauklus ir mėgstantiems motociklų ar keturračių sportą. Draustinio pakraščiuose ties pagrindiniais takais bei jautriausiose draustinio vietose lankytojus pasitinka informaciniai ženklai, informuojantys apie draudimą motorinėmis transporto priemonėmis važinėti ne keliais – tai itin žalinga tiek draustinio reljefo formoms, tiek saugomoms augalų bei gyvūnų rūšims.
Važinėjimas autotransporto priemonėmis bekele sunaikina reljefo paviršių sutvirtinantį žolinės augalijos sluoksnį ir kelia rimtą grėsmę geomorfologinių objektų paviršiaus stabilumui ir buveinių išsaugojimui. Važiuojantiems motorinėmis transporto priemonėmis primename – važiavimas bekele yra draudžiamas įstatymo, o pėsčiuosius ir dviratininkus prašome nenuklysti nuo jau susiformavusių miško takų, netrypti šlaitų. Tik šitaip užtikrinsime, kad rekreacinė, sveikatingumo ir laisvalaikio veikla nedarytų neigiamos įtakos saugomoms draustinio vertybėms.
Griovių geomorfologiniame draustinyje prevencinę veiklą, būklės vertinimus ir biologinės įvairovės monitoringą vykdo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Direkcijos specialistai mielai suteiks konsultacijas Jums rūpimais klausimais.
