Ne tik žmonės šiame pasaulyje gali sukurti dangoraižius, tiltus, iškasti kanalus ir statyti įvairius architektūrinius statinius – šioje srityje pasidarbuoja ir gyvūnai – gamtos architektai. Dažniausiai gyvūnai aplinką keičia ne dėl to, kad sukurtų sau akiai mielą vaizdelį (kaip kartais daro žmonės), o dėl visai kitokių paskatų – giminės pratęsimo, maisto, bendruomenės, prieglobsčio. Siekiame supažindinti, kurie gamtos inžinieriai gali neatpažįstamai pakeisti aplinką.
Gyvūnai, keičiantys aplinką ir jos kraštovaizdį
Gyvūnai gamtos architektai ar dar vadinami „ekosistemų inžinieriai“ yra organizmai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai modifikuoja aplinką, sukuriant sau palankią gyvenamąją buveinę bei išteklių prieinamumą. Gali būti neįtikėtina, tačiau tokių kraštovaizdžio „kūrėjų“ apibūdinta net 603 atskiros rūšys, gentys ar šeimos.
Gyvūnai Žemės paviršių keičia instinktyviai, siekdami patenkinti savo pagrindinius poreikius. Šie pokyčiai – tai natūralios jų elgsenos pasekmės, kurios dažnai turi ir platesnį, ekosistemai reikšmingą poveikį. Dažniausiai su gyvūnų veikla susijęs aplinkos struktūrizavimas turi tam tikrų priežasčių, tokių kaip:
- saugios vietos kūrimas apsigyventi ar pasislėpti nuo plėšrūnų
- maisto paieška ar jo saugojimas bei kaupimas
- vieta veistis, palikuoniams auginti bei saugoti
- vandens prieinamumo reguliavimas
- konkurencijos mažinimas ar erdvės kūrimas
Kai jau žinote, dėl kokių priežasčių gamtos architektai pakeičia aplinkos kraštovaizdį, susipažinkime su didžiausiais inžinieriais gyvūnų pasaulyje.
Bebrai
Niekam nekils abejonių, kad pirmą vietą gyvūnų tarpe, keičiančių kraštovaizdį, tektų priskirti bebrams. Šie gyvūnai „inžinieriai“ geba sukurti ištisas užtvankas (didžiausia žinoma bebrų užtvanka aptikta Kanadoje, kuri yra 850 metrų ilgio). Jų padariniai gali siekti net kelis kilometrus, suformuodami pelkes ir tvenkinius, pakeisdami upių vagą. Pastebėti ir kiti pokyčiai, susiję su ekosistemų hidrologija: pasikeitusi vandens cheminė sudėtis, žuvų, varliagyvių populiacijos ir potvynių pobūdis.
Bebrai yra tikri darbštuoliai, nes kiekvienas individas per metus gali nugraužti net 200 medžių. Šiuos medžius jie panaudoja užtvankai statyti ir sutvirtinti, o dėl pakilusio vandens jiems lengviau statyti namus, apsirūpinti maistu (medžių žieve).
Skruzdėlės ir termitai
Visą požeminį ir antžeminį miestą geba pastatyti termitai ir skruzdėlės. Jų architektūriniai sugebėjimai apsiriboja kanalais išvinguriuotų kauburių formavimu, šiek tiek perstumdant dirvožemio paviršių, tačiau šie statiniai taip pat būna įspūdingi. Termitai gali pasigirti vienais aukščiausių pylimų (aukščiausias jų rastas Afrikoje, beveik 13 metrų aukščio), o skruzdėlės – šiek tiek žemesniais – iki 4 metrų aukščio. Reikia nepamiršti, kad šie vabzdžiai kuria dar ir sudėtingą urvų tinklą po žeme, pernešdami dirvožemį, skatindami dirvos aeraciją, skaidydami augalus ir platindami jų sėklas.
Afrikinis dramblys
Vien savo dydžiu afrikinis dramblys (Loxodonta africana) nelieka nepastebėtas, o ką jau kalbėti apie jų padaromą įtaką gamtos kraštovaizdžiui. Šie gamtos architektai išrauna medžius, išmindo takus ir vandens duobes, keičia augalijos struktūrą ir atveria savanas. Žinoma, visa ši „niokojimo“ strategija susijusi su dramblio mityba, nes pamaitinti kelias tonas sveriantį kūną gali tapti kebli užduotis.
Drambliai turi suėsti apie 270 kg žalio maisto, o tai pasiekiama keliaujant didelius atstumus, laužant ir vartant medžius. Vis dėlto, tai padeda augalams išplisti didesnėse teritorijose, o dramblių išmatomis nusėtas dirvožemis tampa derlingesnis kitoms augalų kartoms. Kadangi drambliai mėgsta pėdinti tais pačiais išmindžiotais takais, ilgainiui iš jų susiformuoja grioviai. Be to, drambliai puikiai moka statyti vandens kanalus.
Gamtos architektai: mangrovių krabai
Plačiosiose Brazilijos Amazonės mangrovėse, Azijos druskingose pelkėse ir estuarijose gyvena tokie krabai (Neohelice granulata), kurie kasa mažus kanalus. Šių mažų krabų išrausti tuneliai gali susilpninti aplinkinę velėną. Dėl šios priežasties mangrovių pelkių pakrantės iš dumblo ir molio tampa labiau pažeidžiami erozijos per potvynius ir atoslūgius. Pasekmė tokia, kad dėl šių tunelių mangrovių sistemose gali susiformuoti visiškai nauji upeliai. Be to, krabai keičia ir dirvožemio struktūrą, nes skatina lapų ir organinių medžiagų skaidymą.
Lašišos
Pastebimą poveikį aplinkos kraštovaizdžiui (tiksliau, upėms) daro neršti besiruošiančios lašišos. Šios žuvys, ruošdamos neršto vietas, upeliuose pertvarko žvyrą ir sukuria vadinamąsias nerštavietes ir „lizdus“. Taip kasant keičiasi nuosėdų sudėtis, upės dugno struktūra, deguonies srautas ir net maistingųjų medžiagų pasiskirstymas. Dėl šių pakitimų susikuria mikrobuveinės, kuriose gali gyventi vabzdžių lervos ar kiti bestuburiai. Toks poveikis išlieka mėnesiais, jei vietos neužsineša dumblu.
Gamtos architektai: koraliniai polipai
O dabar nuo žemės paviršiaus nerkime į šiltuosius vandenynus, kur sutiksite koralus. Šie gyvūnai kuria koralinius rifus visai ne dėl savo elgesio (priešingai, negu prieš tai minėti gamtos architektai), o dėl savo pačios fizinės struktūros, t. y. išskiria kalcio karbonatą, iš kurio susidaro kietas skeletas. Per daugybę kartų pastatomi masyvūs koraliniai rifai, kurie yra vieni didžiausių biologinės įvairovės židinių pasaulyje. Dėl šios sudėtingos struktūros pasikeičia vandens judėjimas ir dugno struktūra.
Reikia pabrėžti, kad didžiųjų koralinių rifų ekosistemai susikurti prireikė daugybės metų, nes iš tiesų jie auga labai lėtai, kasmet priaugdami tik apie 1 cm aukščio. Tačiau šiai dienai turime didžiulį palikimą, kuris vandenynui suteikia savitus dugno reljefo vingius.
Šaltiniai:
https://theconversation.com/how-animals-shape-the-planet-in-surprising-ways-250701
https://animals.howstuffworks.com/animal-facts/5-animals-that-can-reshape-waterways.htm
https://www.jstor.org/stable/3545850?seq=1
Nuotraukos asociatyvinės ©canva.
