Ar kada nors pastebėjote lipduką ant gydymo įstaigos durų su užrašu „Prašome nesinaudoti kvepalais“? O gal darbo kolegos prašė vengti stiprių aromatų biure? Kvepalų neturinčios zonos (angl. fragrance–free zones) – tai ne naujas išgalvotas kaprizas, o reali poreikio atsakyti į vis daugėjančius sveikatos iššūkius išraiška.
Kas yra kvepalų neturinčios zonos?
Kvepalų neturinčios zonos – tai erdvės, kuriose žmonės prašomi vengti bet kokių dirbtinių aromatų: kvepalų, dezodorantų, losjonų ar kitų kvapų turinčių produktų. Tokios zonos formuojamos siekiant apsaugoti asmenis, kurie yra jautrūs cheminėms medžiagoms arba serga specifinėmis ligomis.
Šis reiškinys ypač paplitęs Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijos šalyse, tačiau palaipsniui įsigali ir Lietuvoje. Kvepalų neturinčias zonas vis dažniau įrengia medicinos įstaigos, švietimo institucijos, darbo vietos ir net kai kurios parduotuvės.
Kodėl tai būtina?
Sveikatos problemos. Daugelis žmonių kenčia nuo cheminio jautrumo sindromo (MCS – Multiple Chemical Sensitivity) arba astmos. Jiems stiprūs aromatai gali sukelti galvos skausmą ir migreną, kvėpavimo sunkumus, odos dirginimą, pykinimą ir galvos svaigimą bei alergines reakcijas.
Kvepalų sudėtyje esančios cheminės medžiagos gali būti stiprūs alergenai. Ypač rizikingi sintetiniai muskuso junginiai, ftalatai ir kiti lakieji organiniai junginiai, kurie gali sukelti reakcijas jautriems žmonėms.
Socialinis aspektas. Kvepalų neturinčios zonos taip pat sprendžia įtraukties klausimus. Žmonės su cheminiu jautrumu dažnai priversti vengti viešų vietų, riboti socialinį gyvenimą. Aromatų draudimas padeda jiems dalyvauti visuomenės gyvenime lygiaverčiai.
Kur dažniausiai įrengiamos tokios zonos?
Sveikatos priežiūros įstaigos. Odontologijos klinikos, ligoninės ir poliklinikos pirmosios pradėjo įgyvendinti šią praktiką. Daugelis sveikatos priežiūros įstaigų dabar prašo pacientų ir personalo vengti stiprių kvepalų, nes tai gali pabloginti kai kurių ligonių savijautą ir apsunkinti gydymą.
Darbo vietos. Vis daugiau įmonių priima kvepalų politiką biuruose. Tai ypač aktualu atvirose erdvėse, kur žmonės dirba artimai vienas prie kito.
Švietimo įstaigos. Mokyklos ir universitetai taip pat pradeda formuoti kvepalų neturinčias zonas, ypač klasėse, kur mokosi vaikai su astma ar alergijomis.
Kaip tai paveiks mūsų kasdienybę?
Prisitaikymas prie kvepalų neturinčių zonų nėra sudėtingas. Alternatyvos kvepalams gali būti neutralūs, kvapų neturintys dezodorantai, kvapų neturinčios skutimosi priemonės, natūralūs higienos produktai ir kvapų neturintys skalbimo milteliai.
Socialinis etiketas taip pat keičiasi – vis daugiau žmonių išmoksta „skaityti“ aplinką ir stipriai kvepalų nepurškia prieš apsilankymą gydymo įstaigose, darbo susitikimuose ar viešajame transporte.
Ateities perspektyvos
Ekspertai prognozuoja, kad kvepalų neturinčių zonų skaičius Lietuvoje augs. Statistikos duomenimis, reikšminga dalis gyventojų patiria tam tikrų simptomų veikiami stiprių aromatų.
Svarbu suprasti, kad tai ne mados reikalas, o būtinybė užtikrinti visų žmonių gerovę ir sveikatą. Kvepalų neturinčios zonos – tai žingsnis link įtraukesnės visuomenės, kurioje kiekvienas gali jaustis saugiai ir komfortiškai.
Galiausiai, aromatų vengimas tam tikrose srityse – tai paprasčiausias mandagumo ir rūpinimosi kitais gestas. Juk tikra elegancija slypi ne kvapų intensyvume, o sugebėjime atsižvelgti į aplinkos poreikius.
Kvepalų įtaka hormoninei sistemai: ką atskleidžia naujausi tyrimai?
