Rugsėjo 9 – 18 dienomis Lietuvoje vyks Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ (EPD) renginiai, šiemet kviečiantys aktualia tema „Tvarus paveldas“. Tai jau tradicija tapusios ir penkiasdešimtyje Europos valstybių kiekvieną rugsėjį apie 30 milijonų dalyvių į daugiau kaip 70 tūkstančių renginių suburiančios dienos. Renginių tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Lietuvoje EPD rengia ir koordinuoja KPD, bendradarbiaudamas su miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais, nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis kultūros įstaigomis. Šių metų tema „Tvarus paveldas“ kvies pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, išmokti ją saugoti, tausoti ir išradingai naudoti.
EPD atidarymo renginys rugsėjo 8 d. 16 val. vyks Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje (Aušros vartų g. 7b). Tradiciniu simboliniu varpo dūžiu paskelbsime daugiau nei savaitę visoje šalyje vyksiančią kultūros paveldo pažinimo šventę, pagerbsime Ukrainos žmonių pasiryžimą ginti savo kraštą ir europietiškąją tapatybę, susipažinsime su tvariu, Ukrainą ir Lietuvą ilgus šimtmečius siejančiu materialiuoju ir dvasiniu paveldu, bandūros melodijomis pajusime ukrainietiškos kultūros dvasią bei apžiūrėsime unikalų LDK reiškinį – Bazilijonų ordino tėvoniją – pamažu atgimstančią Vilniaus Švč. Trejybės unitų bažnyčią ir vienuolyną.
Su EPD renginiais, vyksiančiais visuose Lietuvos regionuose, galima susipažinti KPD svetainėje: http://kpd.lt/epd2022/programa/ Programa nuolat pildoma ir atnaujinama. Kiekvienas regionas, rajonas, miestelis lankytojus kviečia į kultūros paveldo objektus, kurie tomis dienomis atvers duris, išsamiai supažindins su objekto unikalumu, išskirtine verte, svarba to krašto kultūriniam gyvenimui, gidai papasakos įdomių istorijų, atkreips dėmesį į paveldo tvarumą, kuris ypač aktualus šiandieniniame pasaulyje. Iš kultūros paveldo objektų, jų statybos technologijų, medžiagų apdirbimo, senųjų meistrų išmonės yra ko pasimokyti ir šiuolaikinėms statyboms. Paveldo objektai – puikus, šimtmečių išbandytas pavyzdys. Europos paveldo dienos – puikus metas iš arčiau susipažinti ir su restauratorių darbais, prikeliančiais paveldo objektus naujam gyvenimui.
Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams bei turistams. Galiausiai šie renginiai taip išpopuliarėjo, kad Europos Taryba perėmė šią inciatyvą ir pakvietė jungtis visas Europos Tarybos valstybes nares. Taip 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur tais metais jau vyko diskusijos ne tik tarp istorikų, paveldosaugininkų ir politikų, bet ir plačioji visuomenė įsitraukė į aistringus svarstymus dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo. Ši diskusija, kaip ir daugelis kitų, vykusių vėliau, yra puikus pavyzdys, kaip visuomenė buvo įtraukta į paveldo verčių aptarinėjimą, girdėjo profesionalius mokslininkų, istorikų, tyrėjų argumentus už ir prieš, susipažino su vizijomis, planais, galimais sprendimais. Lietuvoje pradėję rengti Europos paveldo dienas geru dešimtmečiu vėliau negu Prancūzijoje (Europos Tarybos nare Lietuva tapo 1993), kasmet buriamės į šį kolektyviniu tampantį, nuolat besiplečiantį ir aktualumo neprarandantį reiškinį visame kontinente. Šiemet – jau 29- ąjį kartą. Džiugu, kad visuomenė ima vis labiau suvokti savojo paveldo mieste ar miestelyje svarbą. O tai yra ir vienas iš EPD renginių, vykstančių jau beveik tris dešimtmečius, nuopelnų.
