Lietuvos žalčių sostinėje Dubingiuose Asvejos regioninio parko grupės darbuotojai prie kelių pastatė pirmąsias tvoreles, kurios neleis žalčiams iššliaužti į plentą.
Kiekvieną pavasarį žalčiai iš miego vietų keliauja į vasaros „stovyklas“, kur poruosis ir ves vaikus. Geltonskruosčiai žalčiai miegui renkasi ramias, šiltesnes vietas. Kasmet keletas jų miega Asvejos regioninio parko lankytojų centre, kuris yra įsikūręs šimtametėje smuklėje ir daugybė jų įsitaiso po Radvilų rūmų pamatais. O gyvena jie vandens telkinių pakrantėse, užliejamose pievose, pelkėse, drėgnuose miškuose. Asvejos regioninio parko teritorijoje yra daug ežerų, pelkių, be to, dėl nepalankių ūkininkavimui sąlygų ir daugybės miškų žemės ūkis šiame regione nėra išvystytas, rečiau naudojami gyvajai gamtai kenkiantys pesticidai. Žalčių čia daugybė, – ne veltui žaltys pavaizduotas šio regioninio parko herbe, – tad ir į kelius jie iššliaužia dešimtimis.
Žalčiai nesuvokia atvažiuojančių mašinų keliamos grėsmės, todėl aplink Dubingius keliuose kasdien žūsta po keliolika žalčių, – vairuotojai jų nepastebi ir nespėja aplenkti. Ypač žalčiams pavojingi asfaltuoti keliai, nes jie mėgsta pasišildyti saulutėje, o kur rasi geriau įkaitusį paviršių nei asfaltas?
Pirmąsias žalčiams iššliaužti į kelią trukdysiančias tvoreles gamtininkai vakar pastatė prie Dubingių esančiame Žalktynės kaime, kur žalčių daugiausia ir vietiniai gyventojai labai išgyvena dėl jų žūties.
„Betiesiant tvoreles labai nudžiugino, kad pamatę darbus sustojo pakeleiviai, kurie ne tik domėjosi, ką veikiame, bet ir prisidėjo prie talkos. Gyventojai vis noriau įsitraukia į prevencinę veiklą“, – sako Asvejos regioninio parko grupės patarėja Greta Valantiejūtė.
Jau susibūrė grupė savanorių, kurie gegužės 3 – 4 dienomis pastatys tokias pat tvoreles ir prie Dubingių, mat žalčiai nesibodi atšliaužti net į miestelio centrą.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Joana Adomaitytė žmonėms, pamačiusiems žaltį, pataria pasigėrėti juo, bet į rankas neimti, – besigindamas žaltys gali įkąsti. Vis dėlto, susidūrę su žmonėmis, žalčiai visų pirma stengiasi sprukti, o negalėdami to padaryti ima šnypšti ir gąsdinti persekiotoją staigiais galvos judesiais.
Jei žaltį pagausite, gindamasis jis iš kloakos – tiesiosios žarnos praplatėjusios galinės dalies, į kurią atsiveria šlapimo ir lytiniai latakai, – gali išpurkšti dvokiantį balkšvai gelsvą skystį. Tikrai bus nemalonu.
Tam, kad žalčius galėtume matyti dažniau, sudarykime jiems sąlygas gyventi savo sodybose.
„Žalčiams gyventi reikia natūralaus vandens telkinio ir tinkamų vietų kiaušiniams dėti. Tam jiems patogiausios komposto krūvos, todėl rudenį nedeginkime sugrėbtų lapų, o palikime juos krūvoje. Čia galima mesti ir išravėtas piktžoles, maisto atliekas“, – sako J. Adomaitytė.
