Druskininkai yra seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias, visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas.
Druskininkų mineraliniai šaltiniai žinomi nuo XVIII a., kai pakaitinęs jų vandenį ir išpilstęs į buteliukus ligonių gydymui jį pradėjo naudoti vietinis gydytojas. O amžiaus pabaigoje, mineralinių šaltinių vandenį ištyrus ir gydomąsias savybes patvirtinus rūmų gydytojui, tuometinės Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis 1794 m. Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Taip buvo įkurtas pirmasis Lietuvos kurortas.
Nors Druskininkai labiausiai garsėja savo sanatorijomis, tačiau šiandien čia apstu ir kitokios veikos bei vietų, kurias verta aplankyti.
Lankytinos vietos Druskininkuose:
Parkai:
- K. Dineikos Sveikatingumo parkas,
- A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas,
- Gydyklų parkas.
Muziejai:
- M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, įkurtas 1963 m.
- Druskininkų miesto muziejus, įkurtas 1999 m.
- Ž. Lipšico memorialinis muziejus, įkurtas 1996 m. medinėje Markevičiaus viloje Šv. Jokūbo g. 17;
- Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus – jame eksponuojami dokumentai, nuotraukos, kiti muziejiniai eksponatai susiję su Druskininkų apylinkių partizanine kova, pasipriešinimu sovietų valdžiai, sovietų represijomis ir tremtimi;
- Miško muziejus „Girios aidas”.
Galerijos:
- Mažoji galerija;
- Vytauto Kazimiero Jonyno galerija;
- galerija „Sofa“.
Architektūros paminklai (beje, reikia paminėti, kad visas Druskininkų senamiestis paskelbtas urbanistikos paminklu):
Istorinės vilos:
- „Imperial“ (Maironio g. 14; 1926 m.)
- „Omega“ (Maironio g. 16)
- Radiumo vila (Kosciuškos g. 7)
- „Maurė“ (Laisvės a. 21)
- Markevičiaus vila (Šv. Jokūbo g. 17)
- Linksma vila (M. K. Čiurlionio g. 59)
Įstabioji 1865 m. pastatyta Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmas“ cerkvė.
