Varėnos rajone, netoli Musteikos kaimo randasi vienas įdomiausių bitininkystės istoriją liudijančių pažintinių takų – Drevinės bitininkystės pažintinis takas. Šis išskirtinis maršrutas leidžia susipažinti su senoviniu bitininkystės amatu, gyvavusiu dar prieš atsirandant šiuolaikiniams, plačiai paplitusiems mediniams aviliams. Anuomet medus buvo kopinėjamas tiesiai iš dravės – tai išskobtas, stogeliu pridengtas medžio kamienas, kuriame įsikurdavo bičių šeima. Drevinė bitininkystė – tūkstantmetė tradicija, išsaugota Dzūkijos miškų glūdumoje ir puoselėjama ištikimų šio amato meistrų iki pat šių dienų.
Grįžkite į praeitį
Drevinės bitininkystės pažintinis takas atskleidžia tūkstantmečius menančią bitininkystės istoriją. Drevinė bitininkystė Lietuvoje turi gilias šaknis: manoma, kad šis bitininkystės metodas atsirado prieš daugiau nei 7000 metų Ispanijoje ir vėliau pasiekė mūsų kraštą.
Kad bitėmis reikia rūpintis, žmonės suprato jau seniai. Užuot išdraskę ir palikę bičių buveines, jie pradėjo kurti joms specialias draves. Drevininkas parinkdavo maždaug 40 metų amžiaus pušį ir nupjaudavo jos viršūnę – medis tuomet nebeaugdavo aukštyn, bet pradėdavo storėti. Aplink būsimą dravę kelių metrų spinduliu iškirsdavo krūmus ir kitus medžius, kad ši išsiskirtų miško fone.
Į tokią vietą drevininkai grįždavo tik po šimto metų – kai medis būdavo pakankamai sustorėjęs. Tuomet, kelių metrų aukštyje, specialiu įrankiu, vadinamu peikena, jie išskobdavo ertmę. Ji būdavo uždengiama medžio lentele, paliekant angas ventiliacijai ir bitėms patekti vidun. Paprastai bitės pačios surasdavo šią dravę ir joje apsigyvendavo.
Ne kiekvienas išdrįstų: senoji bitininkystė medžių viršūnėse
Drevininkai į draves užkopdavo tik dukart per metus – pavasarį, kai jas reikėdavo išvalyti, ir rudenį, kai ateidavo laikas kopinėti medų. Šių amatininkų darbas nors ir saldus, tačiau pavojingas: tam, kad pasiektų kelių metrų aukštyje įrengtas draves, jie naudodavo geinį – daugiau nei 30 metrų ilgio virvę, kurią apjuosdavo aplink medžio kamieną. Į virvėje suformuotas kilpas pakaitomis drevininkai statydavo kojas, tarsi į nematomas kopėčias, ir taip pamažu kildavo aukštyn. Pasiekę dravę, pritvirtindavo nedidelę lentelę, ant kurios galima atsisėsti – taip darbą atlikti būdavo ne tik patogiau, bet ir saugiau.
Nors rečiau, bet buvo naudojamas ir kitas būdas – vadinamasis žaginis, tai prie dravės atremtas medžio kamienas su trumpai nupjautomis šakomis, veikęs tarsi primityvios kopėčios. Kadangi tikros kopėčios miške būdavo nepatogios nešiotis, tokie sprendimai buvo būtini. Beje, vieną tokį žaginį galima išvysti ir šiandien – jis paliktas pažintiniame take kaip autentiška ekspozicijos dalis, liudijanti drevinės bitininkystės meistrų išradingumą ir drąsą.
Varėnos rajone esantis Musteikos kaimas ir jo apylinkės – viena iš nedaugelių vietų Lietuvoje, kur vis dar galima pamatyti šio archajiško amato reliktus. Apsilankę Musteikoje, nepraleiskite progos užsukti į Drevinės bitininkystės muziejų. Čia galėsite sužinoti, kaip prieš šimtmečius bitininkai prižiūrėjo bites ir kaip medus buvo kopiamas tiesiai iš medžių drevių. Muziejaus ekspozicija išdėstyta po atviru dangumi, o senieji bitininkystės įrankiai eksponuojami nedideliame pastate.
Takas – tik patiems atkakliausiems
Visgi šios bitininkystės paslaptys atsiskleidžia ne kiekvienam – tik tiems, kurie pasiryžta įveikti kelionę iki šio unikalaus pažintinio tako. Nors Musteikos kaimas pasiekiamas lengvai, Drevinės bitininkystės pažintinis takas laikomas vienu sunkiausiai pasiekiamų Lietuvoje. Nuo Musteikos kaimo iki tako pradžios dar 5 kilometrai, o kelias – smėlėtas, kalvotas ir sunkiai įveikiamas įprastu automobiliu. Žiemą jis tampa visai nepravažiuojamas. Geriausia keliauti pėsčiomis ar kalnų dviračiu – ir tam reikia pasiruošti: tinkamos avalynės, ilgarankovių rūbų, vandens atsargų.
Tačiau atkaklumas atsiperka – 3 kilometrų ilgio Drevinės bitininkystės pažintinis takas ne tik atskleidžia tūkstantmečius menančią istoriją, bet ir veda per natūralius Dzūkijos pušynus, pelkėtus miškų plotus ir siaurus takelius, kuriuose išlikusios šimtmečius skaičiuojančios dravės. Greta jų – informaciniai stendai, ženklinimas bei pavėsinė poilsiui tako pradžioje.
