Didysis Ketvirtadienis – ypatinga diena krikščioniškame kalendoriuje, žyminti gavėnios pabaigą ir Velykų tridienio pradžią. Ši diena kupina gilių simbolių ir apeigų, primenančių paskutinę Jėzaus vakarienę su apaštalais bei Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimą.
Istorinė reikšmė
Didžiojo Ketvirtadienio minėjimo tradicija siekia IV amžiaus pabaigą. Pirmaisiais amžiais apie vidurdienį buvo švenčiamos Paskutinės vakarienės Mišios. Nuo V amžiaus pradžios kai kuriose Afrikos ir Jeruzalės bažnyčiose buvo aukojamos dvejos Mišios – vienos skirtos katechumenams, kitos – Viešpaties Vakarienei atminti.
Liturginių šventimų tvarka keitėsi per amžius. Viduramžiais per Didįjį Ketvirtadienį vykdavo ir nusidėjėlių sutaikymo apeiga, kurios metu vyskupas vėl priimdavo į bendruomenę atgailą atlikusius nusidėjėlius. Po 1955 m. ir vėlesnių liturginių reformų nusistovėjo dabartinė tvarka: ryte vyksta Krizmos Mišios, kuriose vyskupas šventina aliejus, o vakare švenčiamos Paskutinės vakarienės Mišios.
Paskutinės vakarienės Mišių ypatumai
Paskutinės vakarienės Mišios žymi Velykų tridienio pradžią ir išsiskiria keliais svarbiais elementais:
- Liturginės spalvos pakeitimas – vietoje violetinės gavėnios spalvos naudojama balta, pabrėžianti džiaugsmą dėl Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimo.
- Varpų nutildymas – per Gloria himną skambinama varpais, o po to jie ir vargonai nutyla iki pat Velyknakčio. Tai simbolizuoja gedulo laikotarpį.
- Kojų mazgojimo apeiga – po homilijos dažnai atliekama kojų mazgojimo apeiga, primenanti, kaip Jėzus numazgojo kojas savo mokiniams. Šis veiksmas simbolizuoja nuolankią tarnystę ir besąlygišką meilę.
- Švč. Sakramento pernešimas – po Komunijos maldos konsekruotos ostijos pernešamos iš tabernakulio į garbinimo altorių, liaudiškai vadinamą „Kristaus kalėjimu“. Tabernakulis paliekamas tuščias, simbolizuojant, kad Didįjį Penktadienį Mišios neaukojamos.
Dienos, vedančios į Velykas. Didysis Ketvirtadienis: Velykų tridienio pradžia
Biblinis kontekstas
Didžiojo Ketvirtadienio liturgija glaudžiai susijusi su bibliniais skaitiniais. Pirmasis skaitinys mus nukelia į žydų Paschos (Perėjimo) vakarienę, kai izraelitai valgė avinėlį ir patepė durų staktas jo krauju, apsisaugodami nuo mirties angelo. Šis pasakojimas simboliškai nušviečia Atpirkimo slėpinį – Kristus, Dievo Avinėlis, pasiaukoja už mus, o Jo kraujas mus saugo nuo dvasinės pražūties.
Evangelija pagal Joną pasakoja apie Jėzaus atliktą kojų mazgojimą mokiniams, parodant nuolankumo ir besąlygiškos meilės pavyzdį. Šis gestas, kuris tuo metu buvo tarnų darbas, įgavo naują prasmę: „Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti.“
Ką daryti ir ko nedaryti Didįjį Ketvirtadienį?
Rekomenduojama:
- Dalyvauti vakaro pamaldose – prisiminti Paskutinės vakarienės įvykį ir Eucharistijos įsteigimą.
- Skirti laiko adoracijai – po Mišių pasilikti bažnyčioje ir adoruoti Švč. Sakramentą, pernešamą į specialų garbinimo altorių.
- Apmąstyti tarnystės prasmę – kojų mazgojimo apeiga primena tarnystės svarbą krikščionio gyvenime.
- Pasiruošti Didžiajam Penktadieniui – tradiciškai tai buvo diena, kai žmonės tvarkydavo namus, sodybas, išmesdavo nereikalingus daiktus, ruošdavosi šventėms.
Vengtina:
- Triukšmingų veiklų – prasidėjus Velykų tridienio rimčiai, rekomenduojama vengti triukšmingų švenčių ir pramogų.
- Skubėjimo – neskubėti išeiti iš bažnyčios po Mišių, bet skirti laiko adoracijai ir apmąstymams.
Dienos, vedančios į Velykas. Didysis Ketvirtadienis: Velykų tridienio pradžia
Dvasinė reikšmė šiandien
Šių dienų tikinčiajam Didysis Ketvirtadienis yra kvietimas iš naujo atrasti Eucharistijos reikšmę. Kaip rašoma Katalikų Bažnyčios Katekizme: „Išeidamas iš šio pasaulio pas Tėvą, Kristus mums paliko Eucharistiją, būsimos garbės drauge su Juo laidą; dalyvavimas šventojoje Aukoje mūsų širdį padaro panašią į Jo širdį, palaiko mūsų jėgas šio gyvenimo kelionėje.“
Tai taip pat proga melstis už kunigus, kurie, nors ir nebūdami tobuli, buvo Viešpaties išrinkti tęsti Jo misiją žemėje ir teikti sakramentus.
Didysis Ketvirtadienis kviečia kiekvieną tikintįjį giliau pažinti Eucharistijos slėpinį ir atnaujinti savo įsipareigojimą tarnauti kitiems tokia meile, kokią parodė Kristus.
