Įpratome galvoti, kad daržovės yra sveikatos šaltinis, tačiau ne visos jų yra saugios valgyti žalios. Kai kurios daržovės gali sukelti rimtų sveikatos problemų, jei jų nevalgome tinkamai paruoštų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kurias daržoves būtina termiškai apdoroti ir kodėl, o kurias galima drąsiai valgyti žalias.
Kodėl kai kurios daržovės gali būti pavojingos?
Nors įprastai susirūpinimą kelia žalia mėsa ar paukštiena, tačiau ir kai kurios daržovės gali tapti tikra problema jūsų sveikatai. Termiškai neapdoroti tam tikri augaliniai produktai turi natūralių toksinų, kurie gali sukelti nuo lengvo skrandžio dirginimo iki rimtų apsinuodijimų.
Daugelis daržovių turi apsauginius mechanizmus nuo vabzdžių ir kitų kenkėjų – tai įvairūs natūralūs junginiai, kurie žmonių organizme gali sukelti nemalonius simptomus. Terminis apdorojimas dažniausiai sunaikina šiuos kenksmingus junginius, todėl toks maistas tampa saugus vartoti.
Be to, žmonėms su jautriu virškinimo traktu ar specifinėmis sveikatos problemomis, kai kurios žalios daržovės gali sukelti pilvo skausmus, pūtimą ar net pasunkinti maistinių medžiagų įsisavinimą.
Daržovės, kurių negalima valgyti žalių
Špinatai – ne tokie nekalti, kaip atrodo
Nors špinatai laikomi vertingu maisto produktu, jų sudėtyje yra oksalatų – oksalo rūgšties druskų, kurios trukdo organizmui įsisavinti kalcį ir vitaminą D. Ilgalaikis didelių žalių špinatų kiekių vartojimas gali net prisidėti prie inkstų akmenų susidarymo.
Terminis apdorojimas žymiai sumažina šį neigiamą poveikį, todėl špinatus rekomenduojama valgyti virtus ar troškintus. Virimas sumažina oksalatų kiekį net iki 87 procentų, o kepimas ar troškinimas – iki 53 procentų.
Bulvės ir baklažanai – natūralaus toksino šaltinis
Šiose daržovėse yra solanino – nuodingos medžiagos, kuri dideliais kiekiais gali sukelti:
- stiprius pilvo skausmus;
- apsinuodijimą;
- karščiavimą;
- pykinimą;
- vėmimą;
- neurologinius sutrikimus.
Ypač daug solanino yra pažaliavusiose bulvių dalyse, kurios net ir po terminio apdorojimo išlieka pavojingos. Tokias bulves geriausia išvis išmesti.
Virimas visiškai sunaikina solaninų, todėl termiškai apdorotos bulvės ir baklažanai tampa saugūs vartoti.
Briuseliniai kopūstai – pilvo pūtimo priežastis
Žali briuseliniai kopūstai gali sukelti intensyvų pilvo pūtimą ir aštrius skausmus. Juose esantys gliukozinolatai, nors ir turi priešvėžinių savybių, žali gali sukelti skrandžio sutrikimus.
Juos rekomenduojama virti, kepti ar troškinti – taip jie bus ne tik skanūs, bet ir lengviau virškinami, o organizmas geriau pasisavins naudingąsias medžiagas.
Raudonosios pupelės – apsinuodijimo rizika
Žalios raudonosios pupelės yra vienos pavojingiausių daržovių, kurių jokiu būdu negalima valgyti termiškai neapdorotų. Jose yra fitohemaglutinino – toksino, kuris net ir nedideliais kiekiais gali sukelti rimtą apsinuodijimą:
- stiprų pykinimą;
- vėmimą;
- viduriavimą;
- pilvo skausmus.
Pupeles būtina mirkyti bent 5 valandas, po to keisti vandenį ir virti mažiausiai 10 minučių, kad toksinas būtų visiškai sunaikintas.
Rabarbarai – lapai kenksmingi
Nors rabarbaro stiebai dažnai naudojami desertams gaminti, jų lapai yra labai toksiški dėl didelio oksalo rūgšties kiekio. Jos poveikis gali būti:
- burnos, gerklės ir virškinamojo trakto sudirginimas;
- kvėpavimo sutrikimas;
- inkstų pažeidimai.
Rabarbaro lapus reikėtų tiesiog išmesti, o stiebai yra saugūs vartoti, ypač termiškai apdoroti.
Žali bulvių daigai
Bulvių daigai ir pažaliavusi odelė turi ypač didelį solanino kiekį, kuris gali sukelti apsinuodijimą. Todėl:
- niekada nevalgykite žalių ar sudaigintų bulvių;
- pašalinkite visas žalias bulvių dalis;
- nupjaukite daigelius prieš gaminimą.
Baltagūžiai kopūstai – virškinimo problema
Nors žali baltagūžiai kopūstai nėra toksiški kaip kitos minėtos daržovės, termiškai neapdoroti jie gali sukelti:
- padidėjusį dujų kaupimąsi žarnyne;
- pilvo pūtimą;
- skrandžio skausmus.
Virimas arba troškinimas sumažina šį poveikį ir padeda organizmui geriau įsisavinti juose esančias maistines medžiagas.
Batatai (saldžiosios bulvės)
Žali batatai turi fermentą, kuris gali sukelti virškinimo sutrikimus. Be to, juose yra tam tikrų junginių, kurie trukdo organizmui įsisavinti baltymą tripsiną. Termiškai apdoroti batatai ne tik tampa lengviau virškinami, bet ir padidėja jų maistinė vertė.
Daržovės, kurias geriau valgyti žalias
Ne visos daržovės reikalauja terminio apdorojimo. Kai kurios iš jų termiškai apdorotos praranda dalį vertingų maistinių medžiagų, todėl jas rekomenduojama valgyti šviežias:
Burokėliai – kraujo valytojai
Šviežiuose burokėliuose gausu:
- Vitamino B9
- Mangano
- Kalio
- Vitamino C
Jie palaiko kraujotakos sistemos veiklą, stiprina imunitetą ir padeda spręsti virškinimo problemas.
Jaunos cukinijos – kraujospūdžio reguliuotojos
Šviežiose cukinijose yra:
- Kalio
- Vitaminų C ir A
Šios medžiagos padeda palaikyti normalų kraujospūdį ir užtikrina tinkamą raumenų funkciją.
Paprikos – vitamino C rekordininkės
Šviežiose paprikose yra:
- Magnio
- Vitaminų E ir B6
- Beveik 150 % vitamino C paros normos
Žiediniai kopūstai ir brokoliai – priešvėžinės savybės
Šiose daržovėse yra sulforafano – organinio junginio, pasižyminčio:
- Antibakterinėmis savybėmis
- Priešvėžiniu poveikiu
- Gebėjimu mažinti kraujospūdį
- Teigiamu poveikiu širdies sveikatai
Dėmesio: šių daržovių niekada nevalgykite žalių
Kaip išlaikyti sveiką balansą
Net jei neturite jokių virškinimo problemų, pernelyg didelis žalių daržovių kiekis gali sukelti nemalonius pojūčius – pilvo pūtimą ir žarnyno gleivinės sudirginimą. Optimalus žalių daržovių kiekis vieno valgymo metu turėtų būti 70–100 gramų.
Dietologai rekomenduoja per dieną suvartoti 400–500 gramų daržovių, iš kurių maždaug pusė turėtų būti termiškai apdorotos. Toks santykis padeda išlaikyti sveiką virškinimo traktą ir maksimaliai įsisavinti maistines medžiagas.
Žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinimo ligomis, rekomenduojama daugelį daržovių valgyti termiškai apdorotas. Virimas, garinimas ar troškinimas suminkština ląstelienos struktūrą ir padaro daržoves lengviau virškinamas.
Tinkami terminio apdorojimo būdai
Ne visi terminio apdorojimo būdai yra vienodai naudingi. Štai keletas rekomendacijų:
- Garinimas yra vienas geriausių būdų išsaugoti maistines medžiagas daržovėse. Šiuo būdu apdorotos daržovės praranda mažiausiai vitaminų ir mineralų.
- Trumpalaikis apvirinimas (blanširavimas) padeda išsaugoti daržovių spalvą ir struktūrą, sunaikina pavojingus junginius, bet leidžia išlaikyti didžiąją dalį maistinių medžiagų.
- Troškinimas nedideliame kiekyje vandens arba sultinio taip pat yra geras būdas paruošti daržoves, nes maistinės medžiagos išlieka skystyje, kurį galima suvartoti.
- Kepimas orkaitėje ar ant grotelių gali suteikti daržovėms papildomo skonio, tačiau aukštoje temperatūroje sunaikinama daugiau maistinių medžiagų.
Žalios daržovės yra vertingas vitaminų ir mineralų šaltinis, tačiau svarbu žinoti, kurias daržoves reikia termiškai apdoroti, o kurias galima valgyti žalias. Atidus požiūris į maisto produktų vartojimą padės išvengti galimų sveikatos problemų ir maksimaliai išnaudoti daržovių teikiamą naudą.
Prisiminkite, kad kiekvienam žmogui tinka individualus mitybos planas, tad svarbu klausyti savo organizmo ir, pastebėjus nemalonius simptomus, atitinkamai koreguoti mitybą.
Jei abejojate dėl konkretaus produkto vartojimo, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu, ypač jei turite specifinių sveikatos problemų ar lėtinių ligų.
Kasdien valgomi, bet netikėtai pavojingi augalai. Ar žinote, kokie pavojai slypi jūsų virtuvėje?
