Lietuvos gamta dovanoja mums apie porą šimtų pažintinių takų, istorija padovanojo šimtus piliakalnių, tuo tarpu lietuvių išradingumas leido sukurti keliasdešimt unikalių apžvalgos bokštų, nuo kurių galime grožėtis nepaprastais upių vingiais, aplinkiniais miškais ir laukais bei išaugusiais miestais. Vis dėlto iš tokios gausybės sunku pasirinkti tuos, kurie labiausiai tinka būtent šeimos išvykai, todėl atrinkome tuos maršrutus, kuriuos lengviausiai įveiksite net su mažais vaikais.
Rinkdamiesi pažintinius takus visada atkrepkite dėmesį į tako dangą – dažniausiai ji būna natūrali arba medininių lentučių. Pasirkdami natūralios dangos takus, įvetinkite oro sąlygas – po lietaus pasivaikščiojimas tokiu keliuku su vaikais gali būti ne tik nemalonus, bet ir neįmanomas, ypač jeigu vaikutį vežatės vežimėlyje. Žemiau pateiktame sąraše rasite tik tuos takus, kuriuos nesunkai įveiksite ir su vežimėliais, ir su vaikais norinčiais važiuoti balansiniu dviratuku.
Deja, su vežimėliais ir dviratukais nelabai pavyks užlipti į piliakalnius ar apžvalgos bokštus, į daugumą iš jų veda mediniai laipteliai, nors dauguma taip pat turi gražių takelių kalvos prieigose. Vis dėlto jei norite saugiai užlipti į aukštus objektus su kūdikiais, pasinaudokite nešiokle ar vaikjuoste – tėvai nejaus krūvio, o vaikelis bus patogiai įsitaisęs ir gali net ramiai numigti. Tuo tarpu, jei keliaujate su vyresniais vaikais, aukšti objektai jiems paliks ypatingų įspūdžių.
Prieš vykdami, ypač į toliau esančius objektus, visada paskambinkite į vietinį turizmo informacijos centrą ir pasitikrinkite ar takai, piliakalniai ir apžvalginiai bokštai yra atviri lankytojams, dažnai šiltuoju metų laiku ten vyksta atnaujinimo darbai.
VILNIAUS APSKRITIS
TAKAI:
Miško turtų pažintinis takas (Vilniaus r. sav.) – neilgas, vos 1 km. Nors tako danga natūrali, bet dėl lygaus reljefo yra puikiai įveikiamas vežimėliu ar vaikui su dviratuku.
Pauolios miško takas (Vilniaus r. sav.) – labai mažai žinomas, bet puikiai sutvarkytas, pritaikytas neįgaliesiems, todėl puikiai tinkamas ir su vaikiškais vežimėliais. Palei taką yra daug poilsio vietų, nuorodų ir nedidelių pramogų didesniems vaikams.
Strielčiukų žygtakis (Vilniaus m. sav.) – dalis tako puikiai tinka su važiuoti su vežimėliu, tačiau kai kur gali tekti jį trumpai panešti. Ši vieta yra ypač patogi, norint pabėgti nuo sostinės šurmulio ir ramiai pasivaikščioti. Yra dvi trasos – 2,5 ir 3,5 km.
Sakiškių rekreacinė poilsiavietė (Vilniaus r. sav.) – mažai žinoma, tačiau puikiai sutvarkyta Europos Sąjungos lėšomis vieta. Mediniais takeliais galima apeiti ir pasigrožėti mišku, pailsėti įrengtose poilsiavietėse. Netoli yra ir Zamečkavo skulptūrų parkas. Palei taką yra daug medžio skulptūrų, vaizduojančių miško žvėris, paukščius, grybus ir uogas, kurios pritraukia vaikų dėmesį.
Balto kalno takas (Širvintų r.) – labai tinkamas ramiems pasivaikščiojimams. Visą laiką vingiuoja pušynu, yra kilpinis, todėl grįžtate ten, kur pradedate pasivaikščiojimą. Šioje vietoje yra daug skulptūrų, suoliukų ir informacinių stendų. Taip pat, nuo Baltojo kalno atsiveria nuostabus vaizdas į Neries kilpą.
Gaujos pažintinis takas (Šalčininkų r. sav.) – tako ilgis apie 1,7 km. Yra įrengta 18 labai įdomių stotelių. Tako trasos su natūralia danga ilgis apie 1,4 km., su medžio danga – apie 0,3 km. Dalis tako yra pritaikyta lankymui neįgaliesiems, tad puikiai įveiksite ir su vežimėliu.
Varnikų pažintinis takas (Trakų r. sav.) – labai vaizdingas ir populiarus pažintinis takas. Didžioji jo dalis iš medinių lentelių su didesniais tarpeliais, kitą dalį sudaro lygus natūralus kelias, bet su vežimu ši dalis nesunkiai įveikiama.
PILIAKALNIAI
Pūčkorių piliakalnis (Vilnius) – iš šiaurės, vakarų ir pietų juosiamas Vilnios slėnio. Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais, o jo šlaite įrengti laiptai. Tako danga restauruota, yra įrengti suoliukai.
Bradeliškių piliakalnis (Vilniaus r.) – Neries regioninio parko pasididžiavimas, esantis tarp Dūkštų ir Kernavės, kadaise čia stovėjo didelė medinė pilis. Šiuo metu yra prižiūrimas ir puikiai pritaikytas lankytojams. Nors jo viršuje stovėjusių įtvirtinimų nėra galimybės aplankyti, tačiau kalno papėdėje įrengtas stendas puikiai atkuria praeities vaizdą. Mediniai laiptai veda į pačią piliakalnio viršūnę, iškilusią į 16 metrų aukštį. Netoliese Dūkštos slėnyje slepiasi ir kitas gerai įtvirtintas Buivydų piliakalnis.
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Senadvario (Švenčionių) apžvalgos bokštas – aplankyti galima Sirvėtos regioniniame parke.
Sirvėtos apžvalgos bokštas – Švenčionių rajone. Iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria Didžiasalio kaimo ir Sirvėtos regioninio parko kalvota kraštovaizdžio panorama.
KAUNO APSKRITIS
TAKAI:
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas (Kauno r. sav.) – vežimėliu įveikiama ta tako dalis, kuri veda per pelkę, todėl rekomenduojame eiti nuo tako pabaigos, nes miško kelias su vežimėliais neįveikiamas.
Kadagių slėnio pažintinis takas (Kauno r. sav.) – ilgis apie 1,3 km. Šiuo metu vienas žinomiausių pažintinių takų Lietuvoje. Pirmoji pusės kilometro ilgio tako dalis yra pakylėta, lentinė, patogi keliauti ir su vežimėliais, tačiau antroji, deja, nelabai, nes veda stačiais miško keliukais. Vis dėlto pirmąją dalį pamatyti verta, būsite apsupti gamtos grožio.
PILIAKALNIAI:
Birštono piliakalnis (Birštonas) – gražiai sutvarkytas, su aukštais laiptais. Kažkada čia stovėjo tvirta medinė Birštono pilis.
Pyplių piliakalnis (Kauno r.) – Aukštis – 30 m. Piliakalnis yra kairiajame Nemuno krante prie rytinio Kačerginės miško pakraščio, priešais Nevėžio žiotis. Teritorija užima pusę hektaro. Šlaitai siekia apie 30 m. Į piliakalnio viršūnę veda laipteliai. Nuo jo galima pasigėrėti Nemuno vaizdais, Raudondvario bažnyčios bokštais.
Bakainių piliakalnis (Kėdainių r.) – nedidelis piliakalnis. Per Jonines, Mindaugo karūnavimo, Baltų vienybės dieną tvyrančią ten ramybę surumsčia vietos bendruomenės renginiai.
Lepelionių piliakalnis (Prienų r.) – turi dar vieną pavadinimą – Napoleono kepurė. Piliakalnis žinomas ir Krištapiškių vardu.
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Birštono apžvalgos bokštas – aukščiausias apžvalgos bokštas, net 45 m. Pastatytas Birštono savivaldybėje esančiame Nemuno kilpų regioniniame parke.
Rumšiškių apžvalgos bokštas – jį rasite Kauno marių regioniniame parke. Bokštas stovi Rumšiškėse esančio Lietuvos liaudies muziejaus teritorijoje.
KLAIPĖDOS APSKRITIS
TAKAI:
Aukštumalos pažintinis takas (Šilutės r.sav.) – daugiau nei kilometro ilgio pažintinis takas piukiai pritaikytas važiuoti vežimuku, atskleidžia visą aukštapelkės grožį. Pažintinio tako pabaigoje, prie pelkinio ežerėlio, įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma.
Baltų mitologijos parkas (Kretingos r. sav.) – pirmasis ir vienintelis Lietuvoje objektas, kuriame susipažinsite su Baltų tautų pirmykštės mitologijos pilna sandara, gyvame miške pamatysite visas pagrindines Baltų dievybių panteono skulptūras. Tai muziejinio, edukacinio, pažintinio ir aktyvaus poilsio miško takas. Taip pat puikus pasirinkimas keliaujant su vežimėliu.
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas (Neringos sav.) – visiems puikiai žinomas ir vienas gražiausių takų Lietuvoje. Tik labai nedidelė dalis jo yra smėlėta, bet ją puikiai galima įveikti kelias minutes pasinešant vežimėlį. Tako trasa sudaro apie 2 km.
Jauryklos upės parkas (Kretingos r. sav.) – įkurtas būtent pagal tėvų su vaikais poreikius. Parke iš viso įrengta daugiau nei 3 km ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ir lieptais. Čia atrasite ir 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria įdomių gamtos objektų vaizdai. Netrūks veiklos ir vaikams – rasite ten net kelias vaikų žaidimų aikšteles su smėlio lauku ir laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis.
PILIAKALNIAI:
Kartenos piliakalnis (Kretingos r.) – Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas į Kartenos miestelį, Minijos vingį ir slėnius. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą jungia žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,8 kilometro.
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Drevernos apžvalgos bokštas – Klaipėdos rajone, Drevernos kaime.
Kalnalio apžvalgos bokštas – Kretingos rajone esančiame Salantų regioniniame parke. Užkopus į viršų galima pamatyti Salanto upės slėnio panoramą su tolumoje esančiais Salantų bažnyčios bokštais.
MARIJAMPOLĖS APSKRITIS
TAKAI:
Buktos pažintinis takas (Marijampolės sav.) – maždaug 1,5 km takas, kuris idealiai tinka pasivaikščiojimui su mažais vaikais vežimėliuose. Didžiąją tako dalį dengia natūrali danga arba medinis takas, tad jau vaikštantiems vaikučiams nesunkiai įveikiamas.
PILIAKALNIAI:
Pavištyčio I piliakalnis (Vilkaviškio r.) – 30 m aukščio, datuojamas I tūkst.
TELŠIŲ APSKRITIS
TAKAI:
Lopaičių pažintinis takas (Rietavo sav.) – įveikiamas su vežimėliu, gausus informacinių stendų, kurie supažindins jus su paslaptingu Lopaičių mišku. Keliaudami taku, galėsite atsigaivinti devynių šaltinių, sutekančių į Aitros upę, vandeniu, pasigrožėsite upės suformuotu slėniu. Takas veda į Lopaičių piliakalnį.
Šeirės pažintinis takas (Plungės r. sav.) – dalis tako sutampa su dviračių taku aplink Platelių ežerą. Takas yra tiksliai sužymėtas nuorodomis, pradžioje rasite labai išsamų informacinį stendą. Tako danga – sukietintas gruntas (idealus pravažiuoti su vežimėliu).
Germanto ežero pažintinis takas (Telšių r. sav.) – veda per Lietuvos tūkstantmečio parką. Germanto ežero pakrantėje įrengta vandens pojūčių zona, maudykla, vaikų žaidimų aikštelė. Take gausu atokvėpio vietų, sūpynių, skulptūrų. Visai šalia yra kitas, Ilgio pažintinis takas – šis, deja, visai nepritaikytas su mažais vaikais, bet tikrai įdomus. Dalį pažintinio tako sudaro pojūčių (basakojų) takas, skirtas keliauti basomis kojomis per pelkę, birias dangas, akmenis, rąstus, buomus – iš viso 1,2 km aplink Ilgio ežerą.
PILIAKALNIAI:
Šatrijos piliakalnis (Telšių r.) – manoma, čia buvus vieno svarbiausiųsenojo lietuvių tikėjimo centrų. Lankytojams sutvarkyti takai ir įrengti laiptai.
Sprūdės piliakalnis (Telšių r.) – atrodo lyg paslaptinga piramidė. Įrengtas privažiavimas prie piliakalnio, automobilių stovėjimo aikštelė, mediniai laiptai, mediniai ornamentuoti stulpai, takai, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė piliakalnio viršūnėje ir atokvėpio aikštelė bei suolai.
Gegrėnų piliakalnis (Plungės r.) – Gegrėnų archeologinį kompleksą sudaro du piliakalniai, du kapinynai ir senovės gyvenvietė.
Gyvolių piliakalnis (Mažeikių r.) – veda medinis tiltas per upelį, yra apžvalgos aikštelė, laiptai nusileisti nuo piliakalnio prie Virvytės upės, nutiesti takai. Šalia auga sena pušis su medine koplytėle – šis kraštas garsėja „šventomis pušimis”.
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Siberijos apžvalgos bokštas – pastatytas Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės r. Matosi labai graži Platelių ežero panorama bei Beržoro ežerai, Siberijos pelkė – viena vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbta telmologiniu draustiniu, Beržoro kaimas, pietinė Platelių miestelio dalis, Liepijų miškas;
ALYTAUS APSKRITIS
TAKAI:
Žuvinto ežero gamtos takas (Alytaus r. sav.) – takas yra unikalus, nes atrodo kaip vienas ilgas tiltas. Jo ilgis 450 m., takas naujai įrengtas, puikiai tinkantis pravažiuoti su vežimėliais. Šalia jo duris atvėrė ir šiuolaikiškas Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras, kuris įdomiai moko apie vietos gamtą.
PILIAKALNIAI:
Merkinės piliakalnis (Varėnos r.) – nuo jo atsiveria Nemuno ir Merkio santaka. Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio.
Liškiavos piliakalnis (Varėnos r.) – dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu. Tai ilga, 100×50 m dydžio masyvi kalva, kurios pietiniai bei pietrytiniai 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną su įspūdingai atsiveriančiu kraštovaizdžiu.
Prelomciškės piliakalnis (Lazdijų r.) – vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioninio parko piliakalnių. Nuo jo atsiveria įspūdingi vaizdai į Dusios ežerą.
Punios piliakalnis (Alytaus r.) – vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje. Nuo viršūnės atsiveria puiki Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama. Netoli upelio pralaidos vandens simfoniją groja Nečiuikų šaltinis – kriokliukas.
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Puvočių apžvalgos bokštas – Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke. Šiek tiek sunkiau randamas, kaip ir Šiliniškių apžvalgos bokštas yra įrengtas ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto.
Merkinės apžvalgos bokštas – netoli Merkinės miestelio. Jei bijote aukščio, galite rinktis vieną iš apžvalgos aikštelių 15 ir 25 metrų aukštyje.
Veisiejų apžvalgos bokštas – pastatytas Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje.
Metelių apžvalgos bokštas – pietinėje Metelių kaimo dalyje. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kimsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas.
UTENOS APSKRITIS
Šventosios dešiniojo kranto sveikatingumo takas (Anykščių r. sav.) – puikus pėsčiųjų ir dviračių takas su terasomis, poilsio aikštelėmis, nusidriekęs nuo Šventosios upės užtvankos iki pėsčiųjų tilto.
Medžių lajų takas (Anykščių r. sav.) – vienas iš nedaugelio apžvalgos bokštų, į kurį galima pakilti su liftu. Tako pabaigoje yra apžvalgos bokštas, kurio aukštis – 34 metrai. Čia galima apžvelgti Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.
PILIAKALNIAI:
Dubingių piliavietė (Molėtų r.) – užlipę į piliavietę ir eidami pažintiniu taku iš pusiasalio, galėsite grožėtis ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama.
Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis – tikėtina, kad tai karaliaus Mindaugo sostapilis Voruta. pastatytas medinis tiltas per vieną iš upelių, šalia piliakalnio iškilo medinis apžvalgos bokštas, papilyje įrengtas viduramžius menantis kiemas.
Ginučių piliakalnis (Ignalinos r.) – Norint pasiekti viršūnę reiks įveikti ne vieną ir ne du laiptelius, bet nuo piliakalnio atsiveriantis vaizdas tikrai bus to vertas.
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Mindūnų apžvalgos bokštas – antrasis pagal aukštį – 36 m. Pastatytas Molėtų rajone, netoli Mindūnų kaimo, Labanoro regioninio parko ribose. Iš viršaus vaizdas atsiveria į šalia esančius ežerus: Baltuosius Lakajus, Juoduosius Lakajus ir Siesarties ežerą su salomis.
Anykščių šilelio medžių lajų tako apžvalgos bokštas – trečias pagal aukštį – 35 m. Priklauso Anykščių regioninio parkui. Tikrai tinkamas pasivaikščiojimui su vaikais.
Sartų ežero (Baršėnų) apžvalgos bokštas – Rokiškio rajone, priklauso Sartų regioninio parkui. Pastatytas privačiomis lėšomis.
Šiliniškių apžvalgos bokštas – išskirtinis tuo, kad dažnai laikomas pirmuoju apžvalgos bokštu Lietuvoje. Jį galima aplankyti Ignalinos rajone. Šio bokšto apžvalgos aikštelė yra , įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto.
Vilkakalnio (Ignalinos) apžvalgos bokštas – beveik pačiame Ignalinos mieste.
Rudesos (Baltųjų Lakajų) apžvalgos bokštas – yra pastatytas Molėtų rajono Rudesos miške, priklauso Labanoro regioniniam parkui.
Bijeikių (Rubikių ežero) apžvalgos bokštas – rasite jį Anykščių rajone. Iš viršaus atsiveria atsiveria nuostabi Rubikių ežero ir apylinkių panorama.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir slididinkų kalnas – viena auksčiausių apžvalgos aikštelių Lietuvoje. Jums patiks ne tik muziejaus rengiamos ekskursijos, bet ir nuostabus vaizdas iš apžvalgos bokšto.
ŠIAULIŲ APSKRITIS
TAKAI:
Mūšos tyrelio pažintinis takas (Joniškio r. sav.) – tai ilgiausias pelkėje esantis lentų takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Lengvai įveiksite jį su vežimėliu.
PILIAKALNIAI:
Bubių piliakalnis (Šiaulių r.) – piliakalnio šlaitai statūs, apie 14 metrų aukščio.
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Kamanų apžvalgos bokštas – Akmenės rajone Kamanų pelkėje. Lankyti jį galima tik su gamtos rezervato ekskursijomis;
Kokmaniškės kalno (Tytuvėnų) apžvalgos bokštas – netoli Tytuvėnų, Kelmės r., patenkama siauru miško keliuku;
Jurakalnio apžvalgos bokštas – pasatytas Akmenės rajone, Papilės miestelyje. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus vaizdas į išraiškingą Ventos upės slėnį, Papilės miestelį bei lankytinus objektus: Jurakalnio geologinę atodangą ir atragį, Papilės I ir II piliakalnius, Šv. Juozapo bažnyčią, Penkiolikakamienę liepą;
Šiaulės kalno apžvalgos bokštas – pastatytas Kalnų kaime, Radviliškio rajone. 21 metro aukščio apžvalgos bokštas stovi ant aukščiausios apylinkėse kalvos, kuri prideda dar 9 metrus aukščo. Takelis nuo jo veda link legendomis apipinto Šiaulės kalno. Nuo bokšto galima matyti Radviliškio ir Šiaulių miestus.
TAURAGĖS RAJONAS
TAKAI:
Plynosios pažintinis takas (Tauragės r. sav.) – nesudėtingas 1,5 km į vieną pusę takas. Vienos krypties, tad atgal grįžti reikia tuo pačiu keliu. Tai medinis takas, kai kur šiek tiek palūžusios lentelės, bet be didesnių problemų įveikiamas vežimėliu.
PILIAKALNIAI:
Rambyno kalnas (Pagėgių sav.) – įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos krašte. Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio yra 46 metrai. Aukščiausioje kalno vietoje yra apžvalgos aikštelė ir laiptai nulipti.
Seredžiaus piliakalnis (Jurbarko r.) – šalia Nemuno ir Dubysos santakos, dar vadinamas Palemono kalnu. Yra mediniai laipteliai, atsiveria gražus vaizdas į upę.
Medvėgalio piliakalnis (Šilalės r.) – iškiliausias Žemaitijos kalnas. Kalvos aukštis – 234 m (aukščiausia Žemaitijoje).
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Aukštagirės apžvalgos bokštas – pastatytas Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke. Užlipus į apžvalgos bokštą, atsiveria kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdis ir tolumoje esantis Bilionių kaimas.
PANEVEŽIO APSKRITIS
APŽVALGOS BOKŠTAI:
Kirkilų apžvalgos bokštas – labai įdomios formos apžvalgos bokštas Biržų regioniniame parke. Iš viršaus atsiveria Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefas. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m ir daugiau.
Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas – įkurtas Panevėžio r. Nuo 25 m aukštyje įrengtos aikštelės atsiveria Krekenavos miestelio, jo apylinkių, Nevėžio slėnio su senvagėmis panorama.
Straipsnį parengė „Kelionės su vaikais”