Įdomioji gegužės mėnesio Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – rašalinė su senojo Karo muziejaus pastato akcentais. Jų, kaip matote, rinkiniuose saugomos net dvi. Taigi, bent jau nedidele apimtimi buvo paleista šių dailių rašalinių serijinė gamyba.
Rašalinės pagrindas – medinis. Prie jo centre pritvirtintas metalinis senojo Karo muziejaus varpinės bokšto modelis, šonuose – dvi metalinės rašalinės su atverčiamais dangteliais. Jų viduje – stikliniai indeliui rašalui. Kairėje pavaizduotas J. Zikaro sukurtas liūdinčios lietuvaitės bareljefas paminklui „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1921“, o dešinėje – paminklinė lenta, kabėjusi ant senojo Karo muziejaus pastato 1921-1934 m. su devizu „Per amžių budėję laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą“.
Rašalinių autorius – 1923 m. jas sukūręs A. Andriušis. Deja, neturime daugiau informacijos apie šį žmogų ir bet kokios papildomos žinios apie jį būtų labai vertingos. Tačiau mes žinome, kam jos priklausė. O priklausė jos ryškioms to meto asmenybėms ir garbingiems džentelmenams.
Kairioji rašalinė su gelsva autoriaus lentele priklausė ne kam kitam, o pačiam Vytauto Didžiojo karo muziejaus kūrėjui ir ilgamečiam viršininkui brg. gen. Vladui Nagevičiui (1880-1954).
V. Nagevičius neapsiribojo tik muziejumi. Jis taip pat buvo gydytojas, archeologas, Karo sanitarijos valdybos viršininkas, lietuvių-suomių draugijos įkūrėjas, latvių-lietuvių draugijos valdybos narys, Lietuvai pagražinti draugijos įkūrėjas ir pirmininkas. V. Nagevičius Moterų komitetą, išaugusį į Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją, kuri rūpinosi kariais ligoniais. Buvo Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo iniciatoriumi. Įkūrė Karo invalidų šelpimo komitetą, organizavo karo invalidų gydymą, aprūpinimą protezais, įsteigė dirbtuves, kuriose karo invalidai buvo mokomi amatų. Iš karo invalidų subūrė pučiamųjų orkestrą ir Karo muziejaus garbės sargybą.
Dešinioji rašalinė priklausė Albinui Rimkai (1886-1944) – ekonomistui, statistikui, publicistui, Lietuvos spaudos, politikos ir visuomenės veikėjui.
A. Rimka buvo Steigiamojo ir Pirmojo Seimų narys, iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo pusmetį buvo Finansų ministru, vėliau – Centrinio statistikos biuru direktoriumi, Lietuvos banko Statistikos ir ekonomikos skyriaus vedėju. Redagavo „Lietuvos ūkį“, „Ekonomiką“, „Varpą“ ir kitus leidiniui. Profesoriavo Vytauto Didžiojo ir atgauto Vilniaus universitete. Parašė keliolika veikalų ekonomikos ir politikos klausimais. 1931 m. gavęs honorarą už vieną iš savo knygų, pasistatė sodybą Vingytės kaime prie Rokų, kurioje vasarodavo. Čia lankydavosi rašytojai Balys Sruoga, Kazys Boruta su šeimomis, kunigas Mykolas Krupavičius, ekonomistai Vladas Jurgutis, Juozas Pajaujis-Javis ir kiti intelektualai, vykdavo šachmatų turnyrai. Albinui Rimkai (1886-1944). Rašalinę 1966 m. muziejaus rinkiniams padovanojo A. Rimkos giminaitė.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma ne tik V. Nagevičiui priklausiusi rašalinė, bet ir negatyvas, kuriame ji užfiksuota. Nufotografuota Krašto apsaugos ministerijos skyriaus ekspozicija ir galite matyti ant stalo stovinčią rašalinę su Trispalve.
Kitas įdomus akcentas – iš amunicijos skeveldrų suvirintas malūnas – laikrodis, apie kurį jau esame pasakoję anksčiau:
