Ar tikrai pažįstate balandžius? Šie paukščiai kasdien sklando virš mūsų galvų, vaikštinėja miesto aikštėse ir atrodo visiškai įprastai. Tačiau už jų ramios išvaizdos slypi daugybė netikėtumų. Kai kurios istorijos stebina, kelia šypseną ar net priverčia suabejoti tuo, kas atrodo savaime suprantama. Pasiruoškite – tai, ką sužinosite, gali gerokai pakeisti jūsų požiūrį į šiuos, atrodytų, paprastus paukščius!
Balandžiai – meno snobai?
Japonų psichologas Shigeru Watanabe ir du jo kolegos 1995 m. pelnė Ig Nobelio premiją už tai, kad laboratorijoje išmokė balandžius atpažinti Claude Monet ir Pablo Picasso paveikslus ir atskirti šiuos dailininkus.
Balandžiai netgi sugebėjo panaudoti savo žinias apie impresionizmą ir kubizmą, kad atpažintų kitų šių krypčių dailininkų paveikslus. Vėliau Watanabe kitus balandžius mokė atskirti akvarelinius paveikslus nuo pastelių.
O 2009 m. atlitko eksperimento metu, jo pasiskolintiems nelaisvėje laikomiems balandžiams buvo parodyta beveik dvi dešimtys Tokijo pradinės mokyklos mokinių nutapytų paveikslų ir jie buvo mokomi, kurie iš jų laikomi „gerais“, o kurie – „blogais“. Po to jis pateikė jiems 10 naujų paveikslų ir paukščiai kritikai sugebėjo teisingai atspėti, kurie iš jų pelnė mokyklos mokytojų ir suaugusiųjų komisijos blogus įvertinimus. Watanabe’s išvados rodo, kad laukiniai balandžiai natūraliai skirsto daiktus pagal spalvą, tekstūrą ir bendrą išvaizdą.
Ar balandžiai moka skaityti?
2016 m. atlikto tyrimo metu mokslininkai įrodė, kad balandžiai gali atskirti raidžių eilutes nuo tikrų žodžių. Keturi paukščiai sukaupė 26-58 rašytinių angliškų žodžių žodyną, ir nors paukščiai iš tikrųjų negalėjo jų perskaityti, jie galėjo atpažinti vizualinius modelius ir taip juos atskirti. Paukščiai netgi galėjo atpažinti anksčiau nematytus žodžius.
Dodo buvo giminingi dabartiniams balandžiams
Neskraidantys ir klusnūs dodo kadaise gyveno Mauricijuje, saloje netoli Madagaskaro. Ši rūšis neturėjo natūralių plėšrūnų, bet kai atvyko jūrininkai su žiurkėmis, šunimis, katėmis ir kiaulėmis, jie ėmė nykti, o XVII a. pab. dodo visai išnyko. Atlikus DNR tyrimus patvirtinta, kad balandžiai yra artimai susiję su dodo, o gyvybingasis Nikobaro balandis (Caloenas nicobarica) yra artimiausias jo genetinis giminaitis. Šis nykstantis paukštis įvairiaspalvėmis, vaivorykštinėmis plunksnomis gyvena mažose salose pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir prie Azijos krantų ir, kaip nei dodo, jis gali skraidyti.
Balandžiai gamina netikrą „pieną“
Tik žinduoliai gamina tikrą pieną, tačiau balandžiai ir karveliai (kartu su kai kuriomis kitomis paukščių rūšimis) savo jauniklius maitina kažkuo panašiu – balkšvu skysčiu, pilnu maistinių medžiagų, riebalų, antioksidantų ir sveikų baltymų, vadinamu „gūžiniu pienu“. Balandžių patinai ir patelės pieną gamina gūžyje – stemplės dalyje, skirtoje laikinai saugoti maistą. Kaip ir žinduolių pieno atveju, gūžio pieno susidarymą reguliuoja hormonas prolaktinas. Ką tik išsiritę balandžiai geria gūžio pieną, kol maždaug po keturių savaičių nuo jo atpratinami.
Ar balandžiai informaciją apdoroja geriau už mus?
Vieno tyrimo duomenimis, balandžiai efektyviau atlieka daugiau užduočių vienu metu nei žmonės. Ruro universiteto Bochume mokslininkai sudarė 15 žmonių ir 12 balandžių bandomąją grupę ir visus juos išmokė atlikti du paprastus darbus (pavyzdžiui, paspausti klaviatūrą užsidegus elektros lemputei). Jie taip pat buvo statomi į situacijas, kai reikėdavo nutraukti vieno darbo atlikimą ir pereiti prie kito.
Šių bandymų metu žmonės ir balandžiai pereidavo nuo vieno darbo prie kito tuo pačiu greičiu. Tačiau kituose bandymuose tiriamiesiems buvo leista atlikti vieną užduotį, o po to jie turėjo palaukti 300 milisekundžių ir tik tada pereiti prie kito darbo. Įdomu tai, kad šiuose bandymuose balandžiai, pasibaigus šiam laikotarpiui, greičiau pradėdavo atlikti antrąją užduotį. Taip yra todėl, kad paukščių smegenyse nervinės ląstelės yra tankiau išsidėsčiusios, todėl balandžiai tinkamomis aplinkybėmis gali apdoroti informaciją greičiau nei mes.
Tyrimas atskleidė, kad balandžiai geba atpažinti vėžį
2015 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad tinkamomis sąlygomis balandžiai gali atskirti piktybinius ir gerybinius auglius. Kalifornijos universiteto Deiviso medicinos centro mokslininkai 16 balandžių patalpino į kambarį su padidintomis galimo krūties vėžio biopsijomis. Jei balandžiai teisingai nustatydavo, kad tai gerybinis ar piktybinis auglys, jie gaudavo skanėstą, rašo Scientific American.
„Išmokyti balandžiai vidutiniškai diagnozuodavo įspūdingą 85 proc. tikslumą. Tačiau, kai buvo taikomas „bandos paieškos“ metodas, kai buvo naudojamas labiausiai paplitęs atsakymas tarp visų tiriamųjų, grupės tikslumas išaugo iki stulbinančių 99 proc., arba tiek, kiek galima tikėtis iš patologo. Balandžiai taip pat sugebėjo pritaikyti savo žinias naujiems vaizdams, o tai rodo, kad rezultatai nebuvo tik įsiminimo pasekmė.
Tačiau mamogramos pasirodė esančios didesnis iššūkis; paukščiai galėjo įsiminti vėžio požymius paveikslėliuose, iš kurių buvo mokomi, tačiau negalėjo jų nustatyti naujuose paveikslėliuose.
Kad ir kokie įspūdingi būtų jų rezultatai, „nesitikiu, kad balandžiai, kad ir kokie geri jie taptų patologai ar radiologai, vaidins svarbų vaidmenį realioje pacientų priežiūroje artimiausioje ateityje“, – sakė tyrimo bendraautorius Richard M. Levenson leidiniui „Scientific American“.
Šaltiniai:
https://www.mentalfloss.com/article/535506/facts-about-pigeons
https://www.mentalfloss.com/article/52624/11-things-we-know-about-dodo
https://www.wwfindia.org/about_wwf/priority_species/lesser_known_species/nicobar_pigeon/
Autorė Germantė Gedvilė
