Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atranda protarpinį badavimą (angl. intermittent fasting) ir kitas badavimo formas ne kaip griežtą savęs ribojimą, o kaip sąmoningą būdą pagerinti sveikatą. Nors mintis sąmoningai nevalgyti tam tikrą laiką gali atrodyti prieštaringa, mokslo tyrimai ir praktikos rodo, kad trumpalaikio badavimo nauda gali turėti įvairiapusės naudos organizmui. Svarbiausia – suprasti, kaip tai veikia ir kada tai gali būti naudinga.
Badavimo nauda: badavimas padeda atsigauti virškinimo sistemai
Nuolatinis valgymas be pertraukų reiškia, kad mūsų virškinimo sistema dirba be poilsio. Badaujant virškinimo traktas pagaliau gauna progą „pailsėti“, o tai padeda geriau pasisavinti maistines medžiagas vėliau. Tuo pat metu organizmas pradeda naudoti sukauptus energijos rezervus – pirmiausia gliukozę, vėliau riebalus, o tai skatina natūralų kūno svorio reguliavimą.
Badavimo nauda: autofagija – natūralus ląstelių atsinaujinimo procesas
Vienas iš svarbiausių mechanizmų, kuris suaktyvėja badaujant, yra autofagija – natūralus ląstelių valymosi ir atsinaujinimo procesas. Jo metu organizmas „išsivalo“ nuo pažeistų, pasenusių ar net žalingų ląstelių komponentų. Tai svarbus mechanizmas kovojant su lėtinėmis ligomis, uždegimais, net vėžio rizika. Nobelio premija už autofagijos tyrimus buvo paskirta 2016 m., o tai tik dar kartą parodo, kokia reikšminga ši organizmo funkcija.
Badavimo nauda: padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje
Protarpinis badavimas ypač naudingas žmonėms, kovojantiems su svorio problemomis ar dideliu cukraus lygiu kraujyje. Valgymo pertraukos padeda organizmui išmokti geriau valdyti insulino gamybą, sumažėja cukraus kiekio šuoliai. Tai svarbu ne tik diabetu sergantiems, bet ir visiems, norintiems išlaikyti stabilų energijos lygį per dieną.
Badavimo nauda: svorio kontrolė be kalorijų skaičiavimo
Viena iš priežasčių, kodėl protarpinis badavimas tapo toks populiarus – jis leidžia atsikratyti perteklinio svorio be sudėtingų dietų ar nuolatinio kalorijų skaičiavimo. Renkantis, pavyzdžiui, 16:8 badavimo modelį (16 val. nevalgoma, 8 val. leidžiama valgyti), dažnai natūraliai sumažėja suvartojamų kalorijų kiekis, bet nepatiriamas alkanumo jausmas ar mitybos stresas.
Badavimo nauda: gerina smegenų veiklą
Badavimas taip pat siejamas su pagerėjusia smegenų funkcija. Tyrimai rodo, kad badavimo metu padidėja smegenų neurotrofinių faktorių (BDNF) kiekis, kuris skatina neuronų augimą ir apsaugo nuo neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio ar Parkinsono liga. Daug žmonių, praktikuojančių protarpinį badavimą, pastebi geresnę koncentraciją, aiškesnį mąstymą ir didesnį produktyvumą.
Badavimo nauda: ilgaamžiškumo skatinimas
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad reguliarus badavimas gali sulėtinti senėjimo procesus ir net prailginti gyvenimo trukmę. Nors su žmonėmis atliktų ilgalaikių tyrimų dar mažai, ankstyvieji rezultatai nuteikia optimistiškai. Manoma, kad sumažintas kalorijų suvartojimas ir suaktyvėjusi autofagija gali turėti įtakos ląstelių ilgaamžiškumui ir sveikesniam organizmo senėjimui.
Svarbu elgtis atsakingai
Nors badavimas gali būti naudingas daugeliui, jis tinka ne visiems. Nėščios moterys, paaugliai, žmonės su valgymo sutrikimais, lėtinėmis ligomis ar vartojantys tam tikrus medikamentus turėtų pasitarti su gydytoju prieš pradėdami badavimo praktiką. Taip pat svarbu, kad badavimo metu, o ypač per valgymo langą, būtų vartojamas kokybiškas, subalansuotas maistas – kitaip rezultatai gali būti priešingi nei tikėtasi.
Badavimas – tai ne tik laikinai sumažintas maisto kiekis, bet ir būdas įjungti natūralius organizmo sveikatinimo mechanizmus. Jis gali padėti reguliuoti svorį, pagerinti virškinimą, atsinaujinti ląstelėms, palaikyti smegenų sveikatą ir net prisidėti prie ilgaamžiškumo. Tačiau svarbiausia – pasirinkti tinkamą badavimo būdą, atsižvelgiant į savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Kaip ir su viskuo – svarbiausia saikas, nuoseklumas ir sąmoningumas.
16:8 dieta -16 valandų badavimas – stebuklingas būdas numesti svorio ir pagerinti sveikatą!
