Kiekvienas pavasaris mūsų pievose ir vejose atveria tikrą aukso karštinę – tūkstančiai ryškiai geltonų kiaulpienių žiedų nusėja žalią žolę. Daugeliui sodų ir vejos mylėtojų šis reginys kelia nerimą, ir jie skuba atsikratyti šių „piktžolių“. Tačiau gamta kartais gudresnė už mus – tai, ką laikome nepageidaujamu augalu, iš tiesų gali būti vienas vertingiausių sveikatos šaltinių, kurį turime po ranka.
Naujausi tyrimai ir senovės liaudies medicina sutaria dėl vieno – kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale) nėra vien tik piktžolė. Tai tikras vaistinių medžiagų lobynas, o mažytis kasdieninis ritualas, suvalgant vos penkis kiaulpienės žiedus, gali pastebimai pagerinti mūsų kraujospūdį ir kepenų veiklą.
Nuo piktžolės iki vaistinės žaliavos: kiaulpienės istorija
Kiaulpienė – vienas tų augalų, kurie išlieka neįvertinti dėl savo paplitimo. Tačiau laukinė gamta dažnai dosniausia būtent per tokius paprastus, visur augančius augalus. Daugelyje pasaulio kultūrų kiaulpienė nuo seno buvo naudojama kaip vaistinis augalas. Kinijos gydytojai kiaulpienes naudojo kepenų ir tulžies pūslės negalavimams gydyti jau prieš 2000 metų. Viduramžių Europoje šis augalas buvo žinomas kaip „gamtos diuretikas“ ir vartojamas skysčių susilaikymo ir aukšto kraujospūdžio problemoms spręsti.
Kiaulpienės lotyniškas pavadinimas Taraxacum kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „gydyti“, o officinale nurodo, kad tai oficialiai medicinoje naudojamas augalas. Šis mokslinis pavadinimas liudija, kad kiaulpienės terapinė vertė buvo pripažinta jau seniai.
Kodėl būtent penki žiedai?
Modernioji fitoterapija nurodo, kad optimali kasdienė kiaulpienių žiedų dozė sveikatai palaikyti yra apie 3–7 žiedai. Penkių žiedų dozė – tai saugi vidutinė norma, kuri leidžia gauti pakankamai vertingų medžiagų, bet neperteklius, kuris galėtų dirginti virškinimo sistemą jautresniam organizmui.
Pasirodo, kiaulpienės žieduose randama ypač daug bioaktyvių junginių – flavonoidų, polifenolių ir antioksidantų. Šios medžiagos gali padėti sumažinti kepenų apkrovą ir pagerinti jos funkciją, neutralizuojant laisvuosius radikalus ir skatinant toksinų šalinimą iš organizmo.
Kraujospūdžio reguliavimo stebuklas
Kiaulpienės žiedai ir kitos augalo dalys pasižymi natūraliomis diuretinėmis savybėmis. Skirtingai nei sintetiniai diuretikai, kiaulpienių sudėtyje esantis kalio kiekis padeda kompensuoti dėl padidėjusio šlapimo išsiskyrimo prarandamą kalį. Šis unikalus balansas reiškia, kad kiaulpienės gali efektyviai mažinti kraujospūdį, nesukeliant elektrolitų disbalanso.
Reguliarus penkių kiaulpienės žiedų vartojimas per dieną gali padėti palaikyti normalų kraujospūdį dėl kelių priežasčių:
- Kiaulpienėse esantys junginiai gali padėti atpalaiduoti kraujagyslių sieneles, sumažinant periferinį pasipriešinimą.
- Diuretinis poveikis švelniai sumažina skysčių kiekį kraujotakos sistemoje, taip mažindamas spaudimą į kraujagyslių sieneles.
- Antioksidantai kiaulpienėse kovoja su uždegimu, kuris dažnai siejamas su hipertenzija.
Vienas įdomesnių tyrimų parodė, kad sauja kiaulpienių žiedų per dieną gali sumažinti sistolinį kraujospūdį maždaug 5–7 mm Hg per kelias savaites.
Tikras sveikatos eliksyras. Naminis gėrimas kraujospūdžiui normalizuoti ir imunitetui stiprinti
Kepenų draugas tavo kieme
Kepenys – vienas svarbiausių mūsų detoksikacijos organų, o kiaulpienė yra vienas vertingiausių natūralių pagalbininkų kepenų sveikatai palaikyti. Ne veltui tradicinėje kinų medicinoje kiaulpienė vartojama būtent kepenų funkcijoms stiprinti.
Kiaulpienėse esančios karčiosios medžiagos stimuliuoja kepenų ir tulžies pūslės veiklą, skatindamos tulžies gamybą ir tekėjimą. Tai ypač svarbu virškinant riebalus ir šalinant toksinus iš organizmo. Reguliarus nedidelių kiaulpienės žiedų kiekių vartojimas gali reikšmingai prisidėti prie kepenų funkcijos normalizavimo.
Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad kiaulpienių ekstraktai gali apsaugoti kepenis nuo toksiškų medžiagų poveikio ir net padėti atstatyti jau pažeistas kepenų ląsteles. Žmonėms, kurių kepenų funkcija sutrikusi dėl netinkamos mitybos, alkoholio vartojimo ar vaistų šalutinio poveikio, kiaulpienės žiedai gali būti ypač naudingi.
Kaip įtraukti kiaulpienės žiedus į kasdienę mitybą?
Vienas maloniausių dalykų vartojant kiaulpienes – kūrybiškumas, kurį galima panaudoti jas ruošiant. Štai keletas paprastų būdų, kaip kasdien suvalgyti tuos penkis sveikatai naudingus žiedus:
Kiaulpienių medus. Tai ne tikras medus, bet sirupas, pagamintas iš kiaulpienių žiedų. Surinkite šviežius, neapdulkėjusius žiedus (apie 200–300 vnt.), užpilkite juos vandeniu ir virkite apie 10 minučių. Nukoškite, į nuovirą įdėkite cukraus (maždaug 1 kg cukraus 1 litrui skysčio) ir virkite, kol skystis sutirštės. Šį „medų“ galite vartoti po šaukštelį kasdien.
Kiaulpienių žiedų arbata. Tai paprasčiausias būdas gauti naudingų medžiagų. Užpilkite penkis šviežius žiedus stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 5–10 minučių. Gerkite šiltą arba atvėsintą.
Kiaulpienių žiedų salotos. Švieži kiaulpienių žiedai gali būti puikus priedas prie salotų. Jie suteikia šiek tiek kartoko skonio ir daug geltono grožio. Derinkite su kitomis žalumynų salotomis ir valgykite kasdien.
Kiaulpienių žiedų kepsniai. Pamirkykite žiedus kiaušinių plakinyje su prieskoniais, apvoliokite miltų ir sėklų mišinyje ir trumpai apkepkite. Puikus užkandis, kuriame išlieka daug naudingų medžiagų.
Kiaulpienių žiedų užpilas. Dėkite šviežius žiedus į stiklainį ir užpilkite juos kokybiška degtine arba obuolių sidro actu. Palikite tamsioje vietoje 2–3 savaites, kartais pakratydami. Vartokite po lašelį ar kelis į vandenį.
Kada rinkti ir kaip elgtis su kiaulpienėmis?
Geriausia kiaulpienes rinkti anksti ryte, kai žiedai ką tik atsiskleidę ir kupini nektaro. Rinkite tik švariose vietose, toliau nuo kelių ir chemiškai apdorojamų plotų. Idealiausia – ekologiškose pievose arba savo sode, kur tikrai nenaudojami chemikalai.
Prieš vartojimą žiedus švelniai nuplaukite šaltu vandeniu, kad pašalintumėte dulkes ir smulkius vabaliukus. Jei renkate kiaulpienes gydomosioms savybėms, geriausia tai daryti sausą, saulėtą dieną, kai augaluose daugiausia naudingų medžiagų.
Atsargumo priemonės
Nors kiaulpienė yra itin saugus augalas, kai kuriems žmonėms reikėtų būti atsargiems:
- Asmenys, alergiški kitiems astrinių šeimos augalams (ramunėlėms, kraujažolėms), gali būti jautrūs ir kiaulpienėms.
- Žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turėtų pasitarti su gydytoju, nes kiaulpienės gali sustiprinti šių vaistų poveikį.
- Asmenys, turintys tulžies pūslės akmenų, prieš pradėdami vartoti kiaulpienes, turėtų pasikonsultuoti su specialistu, nes tulžies gamybos stimuliavimas gali sukelti diskomfortą.
Kiaulpienė – piktžolė ar vaistas? Požiūrio klausimas
Kiaulpienė puikiai iliustruoja, kaip mūsų požiūris į augalus gali būti ribotas. Tai, ką laikome piktžole, iš tiesų gali būti vienas vertingiausių vaistinių augalų, prieinamas kiekvienam.
Kitą kartą, užuot kovojus su kiaulpienėmis sode, galbūt verta pasilenkti, surinkti keletą žiedų ir leisti likusiems augalams džiuginti akį bei teikti naudą bitelėms ir kitiems vabzdžiams. O tie penki maži žiedai, suvalgyti kasdien, gali būti paprastas, bet veiksmingas žingsnis geresnės sveikatos link.
Gamta dažnai teikia geriausius vaistus ten, kur mažiausiai tikimės – po mūsų kojomis, tarp tų geltonų „piktžolių“, kurias taip stengiamės išnaikinti. Galbūt laikas pakeisti požiūrį ir priimti šį auksinį sveikatos šaltinį į savo kasdienį gyvenimą?
Pienių vynas: saulės gėrimas iš gamtos turtų. Kaip jį pasigaminti?
