Gyvūnai nėra vieninteliai, turintys gebėjimą komunikuoti. Gamtoje, kurioje gausu spalvų ir gyvenimo, augalai taip pat užsiima sudėtingais dialogais, siųsdami žinutes, kurios gali turėti didelę įtaką mūsų aplinkai ir maisto saugumui. Nuo kuklaus samanų lopinėlio iki aukščiausių sekvojų, augalai bendrauja būdais, kurie gali padėti mums suprasti jų poreikius, išgyvenimo strategijas ir netgi galimybes pamaitinti augančią pasaulio populiaciją.
Augalų kalba
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame augalai gali šaukti: „Pagalba!“ arba skelbti: „Mano vaisiai yra paruošti valgymui!“ Nustebsite, bet tai ne tik poetiška fantazija – tai atspindi augalų komunikacijos realybę. Pasak mikrobiologų, bendravimo sudėtingumas tarp augalų yra toks pat didelis, kaip ir tarp gyvūnų. Naujų tyrimų duomenimis, įvairios augalų rūšys skleidžia ultragarso garsus, kad signalizuotų apie patiriamą stresą. Tai teikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip jie bendrauja su aplinka.
Kaip augalai bendrauja?
Augalai reaguoja į aplinką, naudodami savo šaknis, stiebus, lapus, žiedus ir vaisius. Vietoje nervų sistemos, kaip pas mus, augalų komunikacija labiau primena vamzdynų sistemą. Lapai reaguoja į plėšrūnus arba pokyčius šviesoje, o šaknys stebi sąlygas po žeme. Elektros signalai juda per chemines medžiagas, esančias augalo struktūrose. Pavyzdžiui, šaknys gali atpažinti sausros ženklus ir pranešti lapams, kad jie turėtų sumažinti transpiraciją, kad sutaupytų vandens.
Tyrėjai stebi šiuos elektrinius signalus, įdėdami elektrodus į skirtingas augalo vietas. Jie netgi sukūrė instrumentus, kurie gali paversti šiuos elektrinius signalus į garsus, kuriuos galime girdėti. Kai augalas yra sužeistas, elektriniai signalai sklinda iš to sužeidimo vietos. Be to, augalai gali perduoti šiuos signalus kitiems augalams, jei jie liečiasi.
Cheminės medžiagos ir hormonai
Cheminės medžiagos, įskaitant hormonus, taip pat juda augale. Pavyzdžiui, hormonas auksinas, gaminamas augalo viršuje, keliauja žemyn, nurodydamas daigui, kaip rasti kelią į paviršių. Kuo skubiau augalas reaguoja į grėsmę, tuo greičiau jis gali išgyventi. Dauguma augalų, patiriančių stresą, išskiria hormoną, vadinamą jasmonine rūgštimi, kuris skatina toksiškų medžiagų gamybą, siekiant apsisaugoti.
Kai kurios rūšys gali atpažinti augalus, reaguojančius į pavojų – pavyzdžiui, peliukas gali „išgirsti“ signalus, o vabzdžiai gali juos „uosti“. Sunku pasakyti, ar šie signalai siunčiami tyčia, ar jie tiesiog atsitiktiniai.
Garso ir kvapo signalai
Kita vertus, augalų komunikacija apima ne tik elektrinius ir cheminius signalus. Pavyzdžiui, kai nupjaunama žolė, ji išskiria cheminius junginius, kurie veikia kaip kvapnūs streso signalai. Šis kvapas primena malonias vasaros akimirkas, tačiau augalai jį taip pat išskiria, kai juos valgo vikšras. Reaguodami į pagalbos šauksmą, kiti vabzdžiai gali atkreipti dėmesį ir pradėti medžioti tuos vikšrus.
Augalų išskiriami lakūs junginiai keliauja kaip dujos tiek virš žemės, tiek po ja. Kiekviena augalų rūšis turi savitą lakiųjų junginių mišinį, kuris atlieka įvairias funkcijas, pavyzdžiui, pritraukia apdulkintojus, kai žiedai yra tam pasiruošę.
Mikoriziniai tinklai
Po žeme augalai taip pat bendrauja su mikrobais. Augalai siunčia „ateik čia“ signalus grybams, kurie apvynioja šaknis. Grybai padeda augalams įsisavinti maistines medžiagas mainais už cukrus, kuriuos augalai gamina fotosintezės metu. Be to, augalai gali bendrauti tarpusavyje per mikorizinius tinklus, dalindamiesi resursais, pavyzdžiui, anglimi.
Tyrimai apie augalų bendravimą atveria naujas galimybes. Supratimas, kaip augalai bendrauja, gali padėti mums efektyviau auginti maistą ir prisitaikyti prie klimato pokyčių. Nors mes galime nesugebėti natūraliai išgirsti augalų kalbos, pažanga šioje srityje leidžia mums geriau suprasti ir puoselėti mūsų žaliąjį pasaulį.
