Naujienos Pamatyk! Zarasai

Atraskite Antalieptę

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro iniciatyva pradėta informacinė rubrika, kurios metu supažindinama su kiekvienos Zarasų krašto seniūnijos turizmo potencialu, pristatoma kiekvienos Zarasų krašto seniūnijos istorija, lankytini objektai, edukacines programos. Kai ką Jūs galite aplankyti savarankiškai, ar su šeima, o pasibaigus karantinui – su turistinėmis grupėmis, užsisakyti turistinę kelionę su gidu.

Sudarant tekstą naudota įvairių šaltinių informaciją ir jame vyrauja turistiniai, technikos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, kurie dažniausiai siūlomi aplankyti atvykstantiems į Zarasų kraštą svečiams, turistams. 

Didžioji dalis pateikiamos informacijos yra Zarasų krašto gide.

Trumpa Antalieptės istorija

Gyvenvietė žinoma nuo XVI a. vidurio. Antalieptėje į Šventąją įteka Šavaša, prie kurios yra XVII a. pagonių šventyklos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Tai vienintelė Rytų Lietuvoje išlikusi nesugriauta pagonių šventykla. Antalieptės vietovė pradedama minėti nuo 1600 m. Ukmergės pavieto teismų knygose. „Lieptų kaimas Antalieptė – miestelis Zarasų rajone, Šventosios aukštupio dešiniajame krante. Ši vieta – tikras pasakiškų tiltų ir lieptų kraštas. Antalieptėje ir aplink ją esančių kultūros paminklų, piliakalnių gausa liudija, kad ši vietovė skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Miestelio viduryje yra kabantis lieptas virš Šventosios upės. Žmonės sako, kad jis yra stebuklingas”, taip pristato savo miestelį Antalieptės bendruomenė.

1620 m.  Antalieptė priklausė grafams Berlič-Strutinskiams, nuo 1675 m. Antalieptė turėjo miestelio teises, turgaus ir prekymečio privilegijas. Tuo metu pastatyta ir pirmoji Antalieptės bažnyčia. XVIII a. apsistojo karmelitai, pastatę vienuolyną. 1732–1760 m. Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio lėšomis pastatyta vėlyvojo baroko Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Po ja erdvus trijų navų rusys, remiamas masyvių kolonų. Navose būta dvylika kriptų, kuriose buvo palaidoti fundatoriai Strutinskiai, grafai, kilmingi bajorai ir vienuoliai.1790–1810 m. Antalieptė ir Balčių dvaras pagal palikimą priklausė bajorams Korsakams, 1810–1831 m. grafui J. Tiškevičiui. Po 1831 m.sukilimo carinės valdžios įsakymu bažnyčia buvo uždaryta, jos turtas išvežiotas į 13 aplinkinių bažnyčių, vienuoliai iš Antalieptės iškraustyti.

1846–1850 m. pagal architekto T. Tišeckio projektą bažnyčia perdirbta į stačiatikių cerkvę, ji įgijo dabartinį vaizdą. XIX a. pabaigoje vienuolynas atiteko stačiatikiams, po I pasaulinio karo – katalikams. XX a. tarpukariu vienuolyne įkurdinta mergaičių žemės ūkio mokykla, tarpmokyklinis gamybinio mokymo kombinatas. 1924 m. vandens malūne įrengta elektros stotis, kurios energija naudojosi keli miesto gyventojai. 1920–1962 m. buvo vaikų namai (iškelti į Antazavę), 1958–1976 m. čia buvo žemės ūkio technikumas.

Заантолепцы vardu gyvenvietė minima maždaug nuo 1580–1620 metų. Konstantinas Jablonskis 1934 m. sudarydamas leidinį „XVI amžiaus Lietuvos inventoriai“ patalpino „Užantalieptėnų ūkininkų sarašą“. Tai dokumentas, kuriame pirmą kartą paminėta Antalieptė. Pagal naujai surastus duomenis, Antalieptė pirmą kartą paminėta 1600 m. Ukmergės pavieto teismo knygose. Manoma, kad anksčiau gyvenvietė vadinta Lieptine. Dabartinis pavadinimas sudarytas iš lietuvių kalbos šiaurės rytų tarmėms būdingo priešdėlio anta- ir šaknies liept-. Tai leidžia manyti, kad kaimas kūrėsi prie liepto. Ši versija pakankamai įtikinama, kadangi Antalieptė yra prie Šventosios upės, paupyje, kur kažkada tikriausiai galėjęs būti lieptas. Todėl medinis lieptas yra pavaizduotas ir Antalieptės herbe.

Liaudyje pasakojama, kad čia gyvenęs darbštus vienuolis Antanas, kuris per upę pastatęs lieptą. Žmonėms buvę labai patogu ir jį ėmė vadinti Antano lieptu. Vėliau taip imta vadinti vienuolių sodybą, pagaliau ir vietovę.

Kita legenda pasakoja, kad kadaise čia žygiavęs kareivių būrys. Išalkę ir pavargę kariai sustoję pailsėti, o ši vieta jiems labai patikusi. Tada nutarta apsistoti čia kelioms dienoms. Jie nukirtę keletą medžių ir per Šventąją pasidarę lieptą, kuriuo pereidavę į kitą krantą, kur žvejodavę. Grįžusius į būrį karius kiti klausdavę, kur jie buvę. „Ant to liepto“ – atsakydavę paklaustieji. Taip ir kilęs gyvenvietės vardas.

Ką verta aplankyti:

ANTALIEPTĖS ŠV. KRYŽIAUS ATRADIMO BAŽNYČIA IR VIENUOLYNAS

1732 m. Livonijos kaštelionas Jonas Mykolas Strutinkis bei jo sūnus Juozapas Strutinskis, Salako bei Strutynės valdytojai, atsikvietė į Antalieptę basuosius karmelitus, aprūpino juos žemės valdomis. 1744 m. vienuoliai pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. 1763 m., užbaigus pagrindinius darbus, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Kryžiaus vardu. Ją pašventino kunigas karmelitas Leonardas Strečiona. Naujoji bažnyčia turėjo šešis altorius. Presbiterijos sienos ir skliautai buvo puošti freskomis, pagyvintomis šoninėmis arabeskomis. Presbiterijoje buvo įtaisytas centrinis Šv.Kryžiaus Atradimo altorius, turėjęs mūrinę mensą, tabernakulą, virš kurių kilo arkos formos rėmu užbaigta puošni miniatiūrinė koplytėlė.Joje buvo nuo seno garsėjantys Jėzaus Kristaus ir Šv.Veronikos paveikslai, tapyti ant vario plokštelių, papuošti rėmeliais iš veidrodžio gabaliukų. Juos dengė durelės su Čenstachovos Marijos paveikslėliu. Inventoriuose nuolat minimi nepaprasto grožio monstracija, kalinėta vynuogių kekių ornamentu, papuošta 250 įvairaus dydžio perlų ir kitais brangakmeniais, taip pat aukso taurė, padabinta perlais, žvakidės ir kita. Bažnyčios ir zakristijos sienas puošė paveikslai, tarp kurių – Šv. Eliziejaus, Strutinskių (bažnyčios fundatorių), dviejų karalių bei šventųjų paveikslai. Bažnyčioje buvo įrengta nedidelė biblioteka, kur buvo saugoma apie 240 knygų, be teologijos veikalų buvo ir Stijkovskio, J.Dlugošo, J.Niesieckio veikalai.

Kryžiaus atradimo bažnyčia. XIX a. vid. Dailininkas Žiulis Šerė

Po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta, jos inventorius išdalintas kaimyninėms bažnyčioms, vėliau dalį jų perėmė Vilniaus kunigų seminarija. 1844 – 1851 m. bažnyčioje buvo atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbai. Bažnyčios bokštai buvo perstatyti cerkvių stiliumi, o jos viduje pastatyti pravoslavų liturgijai reikalingi įrengimai. Didysis altorius išgriautas. 1851m. Kauno stačiatikių vyskupas Filaretas cerkvę pašventino Švč. Dievo Motinos Gimimo vardu. 1915 m. Antalieptėje apsistoję vokiečiai bažnyčioje įrengė garažą, laikė karo belaisvius.

1918 m., kuriantis Nepriklausomai Lietuvai, bažnyčia atiteko katalikams. Tuo metu Antalieptėje klebonavo kunigas Stasys Stakelė, didelis lietuvybės apaštalas ir nepaprastai energingas vyras. Jis, kartu su vietos gyventojais, sutvarkė apleistą bažnyčios pastatą, parūpino reikalingus liturginius apdarus ir indus, dažniausiai skolindamasis juos iš gretimų parapijų. Kai tų parapijų klebonai vėliau ėmė reikalauti paskolintų liturginių daiktų, kun.S.Stakelė teisinosi, kad jie jau įrašyti į Antalieptės parapijos inventorių.

Bažnyčios interjere mažai beišlikę pirmapradžio grožio, būdingo barokui. Joje yra vienas vietinės reikšmės dailės paminklas – paveikslas „Nukryžiuotasis”. Autorius nežinomas, manoma, kad pieštas XVIII a.

Apie Antalieptės bažnyčios istoriją galite plačiau paskaityti Antalieptės bendruomenės puslapyje http://antaliepte.lt/category/baznycia/page/6/

Šiuo metu vienuolyno kompleksą galima aplankyti, jame susipažinti su vienuolyno ir Antalieptės istorija. Čia galima apsistoti ilgesniam laikui, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. Čia veikia Socialinio integracijos instituto vystomas Inovatorių slėnis.

GPS: 55.659507, 25.866801 (WGS)

M. Reinio g. 4, Antalieptė, Zarasų r.

8 604 83856, info@inovatoriuslenis.lt, www.inovatoriuslenis.lt

ANTALIEPTĖS ENERGETIKOS MUZIEJUS

Antalieptės bendruomenės ir Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubo įkurtas energetikos muziejus. Ekspozicija sudaryta iš kelių dalių: muziejuje iliustruota energetikos raida nuo akmens amžiaus iki moderniųjų laikų, taip pat daug dėmesio skirta vietiniam objektui – Antalieptės hidroelektrinei ir jos istorijai. Muziejuje yra jaunimo sukurtų interaktyvių eksponatų, iliustruojančių įvairius su energetika susijusius procesus bei įrenginius.

GPS: 55.659277, 25.867273 (WGS)

Adresas: M. Reinio g. 6, Antalieptė, Zarasų r.

8 385 57250, http://antaliepte.lt/energetikos-muziejus/

2012 m. Antalieptės krašto muziejaus eksponatai perkelti į Antalieptės daugiafunkcinį centrą. Čia yra per 300 eksponatų apie krašto istoriją, amatus, kultūrą, buitį. Darbo valandomis keliautojams muziejaus duris maloniai atveria seniūnijos darbuotojos.

GPS: 55.658425, 25.870587 (WGS)

A. Žilėno g. 1. Antalieptė, Zarasų r.

8 385 5 72 50, 8 685 12216, antaliepte@zarasai.lt

Antalieptėje galima pamatyti gražų seną malūną, pastatytą neoromantiniu stiliumi, 1855 metais, imituojant valstiečio trobos architektūrą, iš skaldytų ir apvalių akmenų, raudonų plytų ir kalkių skiedinio.

Stačiakampiame vieno aukšto pastate buvo įrengtos trejos girnos bei elektrinė, kuri tiekė elektros energiją miestelio gyventojams ir įstaigoms. 1959–1966 m. malūnas buvo elektrifikuotas, vėliau išardyta užtvanka, o kanalas, kuriuo sukdamas malūno turbiną tekėjo Šventosios upės vanduo, užpildytas gruntu. Atgimus Lietuvai, malūnas grąžintas teisėtiems šeimininkams, kurie labai rūpinasi jo restauracija ir atgimimu.

GPS: 55.657679, 25.868442 (WGS)

Malūno g. 5, Antalieptė, Zarasų r.

Zarasų turizmo informacijos centro nuotr.

Pėsčiųjų tiltas per Šventąją Antalieptėje įrengtas 1986 m. Jis medinis, pakabinamas ant metalinių lynų, o jį laiko dvi poros betoninių stovų su atramomis ir atotampomis. Tiltas ypač įdomus vaikams ir jų vadinamas „beždžionių tiltu“. 1999 m. tiltas įrašytas į istorijos ir technikos paveldo objektų sąrašą.

GPS: 55.6588763,25.8644855 (WGS)

Tarp Daugailių g. ir A. Žilėno g., Antalieptė, Zarasų r.

ŠAVAŠOS PAŽINTINIS TAKAS

Tai pirmasis geologinis takas Lietuvoje, kurio ilgis 1,5 km. Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėniai – svaiginančio aukščio, o vandenys krenta net 8-11 metrų kas vieną kilometrą. Kaip tikroje kalnų upėje! Tarp aukštų upės slėnių XIII-XVIII a. buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla, kurioje išlikęs mitologinis Lūžų akmuo su dubeniu.

GPS: 55.645408, 25.863931 (WGS)

Gražutės regioninis parkas, Zarasų r.

8 670 97265, sartai@grazute.lt, www.grazute.lt

Šaltinis yra priskirtas prie šalies hidrogeologinių objektų. Jis ypatingas tuo, kad sudaro „gyvo“ šaltinio įspūdį, nes vanduo jame, regis, kunkuliuoja. Ši vieta vietiniu vadinama „Šveicarka” ir sako, kad joje esantys šaltiniai − nepaprasti ir turi gydomųjų savybių. Žmonės tiki, kad nusiprausus šaltinio vandeniu pagyjama nuo sąnarių skausmo, akių ligų. Šaltinis atsiveria kairiajame Šventosios krante, apie 40 m nuo upės, 2 m žemiau antrosios terasos. 1,5 metrų skersmens plote muša 2 stiprios versmės ir 1 silpnesnė versmė. Vanduo siauru, 20-40 cm pločio upeliu teka ir išsilieja šlapioje Šventosios pakrantės pievoje.

GPS: 55.653263, 25.876339 (WGS)

Gražutės regioninis parkas, Zarasų r.

8 670 97265, sartai@grazute.lt, www.grazute.lt

ANTALIEPTĖS HIDROELEKTRINĖ

0,5 km nuo Antalieptės, yra pirmoji didžiausia Pabaltijyje kalnų tipo hidroelektrinė su 2620 kilovatų galingumu. Vanduo joje ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis 35 metrų aukščio. Hidroelektrinei yra panaudotas Šventosios upės vingio vagos pažemėjimas. Be to, patvenkta Šventoji kartu su 26 ežerais, sudaro antrą pagal dydį tvenkinį Lietuvoje, vadinamą Antalieptės mariomis. Jų plotas yra 1000 hektarų, tvenkinio naudingas tūris net 23,5 milijonų kubinių metrų vandens.

GPS: 55.656965, 25.875579 (WGS)

A. Žilėno g. 15, Antalieptė, Zarasų r.

8 682 30166, susitarti iš anksto

VERSLAVOS PILIAKALNIS

Jis yra 2 km į pietus nuo Antalieptės, 80 m į šiaurę nuo Šventosios upės ir Sėlupio upelio, saugančio kadais čia gyvenusios sėlių genties vardą, santakos. Manoma, kad piliakalnis naudotas III – IX a. ir nors netyrinėtas, ant jo buvo randama keramikos šukių ir šlako, o pietinėje ir pietrytinėje papėdėse aptiktos senovės gyvenvietės žymės.

GPS: 55.644716, 25.889523 (WGS)

Antalieptės sen., Zarasų r.

ARKIVYSKUPO M. REINIO GIMTINĖ

Tvirtinama, kad gimtajam kaimui Madagaskaro pavadinimą sugalvojo Mečislovas Reinys (caro laikais kaimas vadintas Bykovu). Jame yra išlikusi sodyba, kurioje 1884-1953 m. gyveno būsimas arkivyskupas, Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Liudininkai prisimena, kad jo gimtinė buvo gražiai užlaikytas namas, o pačią sodybą sudarė 7 atskiri pastatai.

GPS: 55.629774, 25.835072 (WGS)

Adresas: Madagaskaro k., Zarasų r.

ANTALIEPTĖS KAIMO BENDRUOMENĖS TEMINIS „LIEPTŲ KAIMAS“

Žygio per biologinį draustinį, Šavašos pažintinį taką, Gražutės regioniniame parke metu siūloma dalyvauti teatralizuotoje edukacinėje programoje „Senasis lietuvių tikėjimas, dievai, deivės, mitologinės būtybės“. Jos metu paskanausite gardžių zuikio blynų ir patirsite puikių įspūdžių gamtoje.

GPS: 55.659229, 25.867368 (WGS)

M. Reinio g. 6, Antalieptė, Zarasų r.

8 685 52266, 8 685 12216.

ANTALIEPTĖS MARIOS. NARDYTOJAMS, KELIAUTOJAMS, POILSIAUTOJAMS.

Antalieptės marios – įspūdingo grožio dirbtinis, turintis daugiausiai salų ir salelių, giliausias vandens telkinys Lietuvoje, o pagal dydį nusileidžia tik Kauno marioms. Čia yra net 75 salos, o giliausia vieta siekia 46 metrus ir telkšo net trijose Zarasų rajono seniūnijose – Antalieptės, Degučių ir Salako.

Antalieptės marioms suformuotos 1959 metais, patvenkus Šventosios upę, kai čia buvo pastatyta Antalieptės hidroelektrinė. Tai veikiantis Istorijos ir technikos paveldo paminklas ir trečioji pagal instaliuotą elektros galią vandens jėgainė Lietuvoje.

Prieš atsirandant Antalieptės marios, čia buvo užlieti net 26 ežerai, kurių baltiški hidronimai galėtų atgimti naujai kuriamų Zarasų krašto gatvių ar įmonių pavadinimuose. Tai Dusetas, Diegis, Jūžintas, Uolys, Abisavas, Zazubras, Salakas, Armelis, Skrindelis, Liminas, Limenis, Liminėlis, Grabelis, Kaušys, Aikuotas, Demenas, Sniegiškis, Galminių ežeras, Dubužis, Lydekis, Kanapelkis ir 5 neįvardinti mažesni ežerėliai.

Keliaujant 160 kilometrų kranto linija, galima pažinti ne tik nuostabią šio krašto gamtą ir jo kraštovaizdį, bet ir pamatyti senovės baltų palikimą: Antalieptės marių krantuose rasite gamtos ir istorijos pažintinius takus, piliakalnius, pilkapius, alkakalnius… Keliaujant Antalieptės mariomis nesunku pasiekti ir susipažinti su čia esančiais kultūros paveldo objektais ir kitose seniūnijose.

Antalieptės marios įeina į Gražutės regioninio parko teritoriją, todėl ypatingai daug įdomios medžiagos rasite Salake įsikūrusiame Gražutės regioninio parko lankytojų centre ir čia esančiame V. Žilinskienės ,,Jūrų muziejuje“. Parko teritorijoje keliautojus kviečia net trys pažintiniai takai: Salako, Šavašos ir Degučių,

Keliaudami po vaizdingą Antalieptės marių kraštą, jūs galite pailsėti ir apsistoti daugiau nei dvidešimtyje puikių kaimo turizmo sodybų ir stovyklaviečių. Jų kontaktai – mūsų žemėlapyje. Apsilankykite nuostabiame Antalieptės marių krašte, kuriame pajusite nuostabią gamtą, išvysite skaidrius marių gylius, prisiliesite prie šio krašto istorijos paveldo. Antalieptės marios – puiki vieta keliautojams, nardytojams ir poilsiautojams. Antalieptės marių žemėlapį nemokamai galite gauti Zarasų turizmo ir verslo informacijos centre.

Sudarė Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų koordinatorius Ramūnas Keršys

Parengta naudojantis šiais šaltiniais:

Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro internetiniu puslapiu www.visitzarasai.lt bei Zarasų krašto gidų http://arcg.is/1bjzjO

Antalieptės bendruomenės puslapio informacija: http://antaliepte.lt

Gražutės regioninio parko informacija www.grazute.lt

Interneto puslapio https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architekt%C5%ABra/1705-zarasai

Hans Tröbst „Der Fürst von Gudotischki” 

Internetinio puslapio: https://lt.wikipedia.org/wiki/Antaliept%C4%97 pateikta informacija

Panaudota A. Navicko, R. Keršio, Gražutės reg. parko fotografijos

Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

Žagarės regioninio parko lankytojų centre duris atvėrė Meduolių pasaka

We love Lithuania

Kurort IN 2020: bilietai į koncertą-pikniką Druskininkų aerodrome jau prekyboje

We love Lithuania

Ilgajam savaitgaliui artėjant: 4 išmanūs patarimai kelionėms po Lietuvą

Aktyviausiems Kauno paslapčių tyrinėtojams – žaidimo „Pažink Kauną“ prizai

Vilniečiai sukūrė vaizdo klipą apie Vilnių ir padovanojo jį miestui

Biržuose atsivėrė nauja smegduobė

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"