Vasario 13 d. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujojo sezono archeologinių paskaitų ciklą „Marijos Gimbutienės skaitymai, XVI“. Nuo vasario iki balandžio archeologai pristatys visuomenei dešimt įvairių pranešimų, aprėpiančių daugelį Lietuvos archeologijos temų: materialinės kultūros studijos, rekonstrukcijos galimybės, archeologijos mokslo istorija, naujausi tyrimai ir atradimai, archeologinių ir bioarcheologinių tyrimų dermė.
Pirmoje ciklo paskaitoje – dvi temos: iki šiol netyrinėto Kupiškio piliakalnio archeologinių tyrimų ir sėlių genties aprangos rekonstrukcijos pristatymas.
Archeologė Andra Simniškytė-Strimaitienė papasakos apie metus laiko trukusius Sėlos žemėje stūksančio Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnio archeologinius tyrimus. Jie atlikti dviem etapais: pirmiausia vyko geoarcheologiniai ir geofizikiniai žvalgymai, vėliau – archeologiniai tyrimai.
Kasinėjimų metu aptikta įvairių laikotarpių archeologinės medžiagos nuo I tūkst. pr. Kr. 2 ketv. iki XVI–XVII a. A. Simniškytės-Strimaitienės teigimu, tyrimų rezultatai papildė ir pakoregavo suformuotas prielaidas dėl piliakalnio raidos ir vaidmens Sėlos krašto apgyvendinimui priešistoriniu laikotarpiu.
Logiškai pagrindžiama meninė rekonstrukcija
Antrąjį vakaro pranešimą skaitys dr. Daiva Steponavičienė. Archeologė pristatys rekonstruotą Vėlyvojo geležies amžiaus sėlių genties aprangą. Atkurti septynis moterų ir penkis vyrų apdarus, pasak D. Steponavičienės, truko pusantrų metų, visa dvylikos apdarų ir papuošalų rekonstrukcija – rankų darbas.
Paklausta, kokiu mastu sėlių aprangos rekonstrukcija galėtų atitikti tikrovę, archeologė pripažįsta, kad tai – meninė rekonstrukcija, tačiau ji logiškai pagrindžiama ir paaiškinama.
„Atliekant šį darbą svarbu neprasilenkti su laikotarpiu, atkreipti dėmesį į teritoriją, kurioje toji apranga buvo nešiojama. Tyrinėjau tai, ką archeologams pavyko rasti kapavietėse sėlių gyventoje teritorijoje: Kupiškio, Biržų, Rokiškio, Panevėžio, Zarasų apylinkėse, rekonstravau ir Latvijos kapavietėse rastas aprangos detales“, – pasakoja D. Steponavičienė.
Steponavičienė daugiau kaip dvidešimt metų rekonstruoja įvairių Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių aprangą. Ji yra atkūrusi I–XIII a. lietuvių, žiemgalių, žemaičių, kuršių, jotvingių, aukštaičių genčių apdarus, viduramžių ir Renesanso laikotarpio LDK kostiumus.
Pasak archeologės, atkurtą aprangą galima panaudoti įvairiai: kaip sceninį rūbą, renginių vedėjų aprangai, pristatyti istorijos ir karybos festivaliuose. D. Steponavičienė viliasi, kad politikai ir diplomatai taip pat atkreips dėmesį į šias rekonstrukcijas, naudingas reprezentuojant mūsų šalį užsienyje.
Marijos Gimbutienės skaitymai, XVI
Marijos Gimbutienės skaitymai Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiami jau šešioliktą kartą. Šie renginiai skirti žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). Tęstinėje, plačiajai visuomenei skirtoje konferencijoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys Lietuvos istorija, priešistore, naujausiais moksliniais atradimais ir norintys sužinoti apie juos daugiau.
Pirmasis „Marijos Gimbutienės skaitymų“ vakaras įvyks vasario 13 d., 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 3.