Turbūt daugelis esate patyrę tą akimirką, kai kandate tik ką iš lysvės parsineštą agurką, o burnoje lieka nemalonus kartumas. Kodėl taip nutinka ir ar galima to išvengti? Mokslas turi aiškus atsakymus.
Pagrindinė kartumo priežastis
Agurkų kartumas atsiranda dėl cheminės medžiagos, vadinamos kukurbitacinu, kuri visada yra agurkuose, tačiau jos koncentracija keičiasi priklausomai nuo auginimo sąlygų. Šis organinis junginys yra natūralus augalų apsaugos mechanizmas – gamtoje jis saugo augalus nuo kenkėjų ir graužikų.
Kukurbitacinai paprastai randami agurkų lapuose, stiebuose ir šaknyse, tačiau streso sąlygomis šie junginiai patenka ir į vaisius. Tai paaiškina, kodėl kartūs agurkai dažniau pasitaiko per vasaros karščius ar nepakankamo laistymo laikotarpiais.
Kada agurkai tampa kartūs
Agurkų kartumas nėra atsitiktinumas – jis atsiranda dėl konkrečių priežasčių. Viena iš dažniausių priežasčių yra karščio stresas, kuris priverčia augalą aktyvuoti apsaugos mechanizmus.
Netolygus laistymas, prastos dirvožemio sąlygos ar per aukšta temperatūra sukelia stresą, kuris lemia kartumą. Taip pat svarbūs tinkamas pH lygis ir maistinės medžiagos dirvožemyje.
Apdulkinimo problemos taip pat gali lemti kartumą, ypač auginant senas agurkų veisles, kurios turi vyriškus ir moteriškus žiedus. Šiuolaikinės hibridinės veislės su šia problema susiduria rečiau.
Senosios veislės vs. šiuolaikiniai hibridai
Agurkai tampa kartūs dėl dviejų pagrindinių priežasčių – veislės ir streso. Pirmoji problema būdinga senesnėms veislėms, kurios gamina vyriškus ir moteriškus žiedus. Senosios veislės natūraliai turi aukštesnį kukurbitacino lygį ir labiau linkusios į kartumą.
Šiuolaikinės hibridinės veislės specialiai veisiamos taip, kad turėtų žemesnį kukurbitacino kiekį. Daugelis šių veislių turi tik moteriškus žiedus (ginekoidinės veislės), kurie augina uniformiškai saldžius vaisius.
Kaip išvengti kartumo
Teisingas agurkų auginimas gali beveik visiškai pašalinti kartumo riziką. Svarbiausia – užtikrinti stabilų laistymą. Dirvožemis turėtų būti nuolat drėgnas, bet ne permirkęs. Geriausia laistyti anksti ryte, kad augalai turėtų pakankamai drėgmės ištisą dieną.
Mulčiavimas padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir temperatūrą. Naudokite šiaudus, pjuvenas arba specializuotą mulčių. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą maistinių medžiagų balansą – agurkai mėgsta turtingą organinėmis medžiagomis dirvožemį.
Temperatūros kontrolė taip pat svarbi. Jei auginate šiltnamyje, užtikrinkite tinkamą vėdinimą karštomis dienomis. Lauke augantys agurkai gali reikalauti dalinio apsaugojimo nuo tiesioginių saulės spindulių pačiomis karščiausiomis vasaros dienomis.
6 dažniausios agurkų problemos: nuo gelstančių lapų iki krintančių žiedų
Kartumo pašalinimas iš jau nuskintų agurkų
Jei jau turite kartų agurkų, dar ne viskas prarasta. Kukurbitacino koncentracija yra didžiausia stiebo gale ir retai patenka į vaisiaus vidurį. Todėl nupjovę apie 2–3 centimetrus nuo abiejų agurkų galų, dažnai pašalinsite didžiąją kartėlio dalį.
Taip pat galite naudoti seną gerą būdą – nupjautu agurko galu 30 sekundžių trinkite į kito agurko paviršių. Teoriškai tai turėtų ištraukti daugiau kukurbitacino iš vaisiaus. Nors mokslinio pagrindo šiam metodui nėra, daugelis sodininkų tvirtina, kad metodas veikia.
Kartūs agurkai – sveikatos grėsmė?
Kukurbitacinai B ir C yra atsakingi už kartų skonį ir natūraliai randami lapuose, stiebuose ir šaknyse – dalyse, kurių žmonės paprastai nevalgo. Nors šie junginiai labai kartūs, normaliais kiekiais jie nėra žalingi sveikatai.
Tačiau ypač kartūs agurkai gali sukelti virškinimo sutrikimų jautriems žmonėms. Jei agurkas labai kartus, geriau jo nevartoti ir ieškoti problemos priežasčių sode.
Kukurbitacinai – tai gamtos sukurtas apsaugos mechanizmas, kuris gali padaryti jūsų derlių nebevartojamą. Tačiau teisingas auginimas ir tinkamų veislių pasirinkimas gali užtikrinti, kad jūsų agurkai visada bus saldūs ir sultingi.
Dėmesio: šių daržovių niekada nevalgykite žalių. Sužinokite, kuo jos pavojingos
