Katės nuo seno laikomos paslaptingais gyvūnais, kurių elgesys kartais atrodo sunkiai paaiškinamas. Vienas populiariausių mitų – jų gebėjimas jausti, kur žmogui skauda arba net užuosti ligas. Ar šis įsitikinimas turi mokslinį pagrindą, ar tai tik graži legenda?
Katės – jautrūs gyvūnai
Katės turi puikiai išvystytus jutimo organus: uoslė, klausa ir pojūtis vibracijoms yra itin jautrūs. Jos dažnai reaguoja į mažiausius žmogaus kūno pokyčius, pavyzdžiui, temperatūros skirtumus ar širdies plakimo greitį. Todėl nėra keista, kad katė gali atrodyti tarsi „žinanti“, kur žmogui skauda.
Kaip katės jaučia skausmą?
Katės mėgsta šilumą, todėl dažnai įsitaiso ant žmogaus pilvo, nugaros ar kelių – vietų, kur kraujotaka aktyvesnė arba kur jaučiamas skausmas (pvz., dėl uždegimo). Žmogaus kūno temperatūra gali šiek tiek pakilti skausmingose ar uždegiminėse vietose, o katė, instinktyviai siekdama šilumos, gali pasirinkti būtent tą zoną.
Be to, žmogus, kentėdamas skausmą, gali išskirti tam tikrus cheminius junginius, kuriuos katės gali užuosti. Jos taip pat gali pastebėti subtilius elgesio ar kūno kalbos pokyčius, pavyzdžiui, jei žmogus juda kitaip arba atrodo įsitempęs.
Katės ir ligų „diagnozė“
Kai kurie katinų savininkai teigia, kad jų augintinis „diagnozavo“ ligą dar prieš tai patvirtinant gydytojui. Ar tai įmanoma?
- Uoslė. Katės uoslė yra 14 kartų stipresnė nei žmogaus. Tam tikros ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar net vėžys, gali keisti žmogaus kūno kvapą dėl išsiskiriančių cheminių medžiagų. Nors moksliniai tyrimai apie tai dar riboti, manoma, kad katės tikrai gali užuosti šiuos pokyčius.
- Elgesio stebėjimas. Katės jautriai reaguoja į emocinius ir fizinius žmogaus būklės pokyčius. Jos gali pastebėti ligos simptomus, tokius kaip nuovargis, nemiga ar prislėgta nuotaika.
Moksliniai tyrimai ir faktai
Nors mokslinių tyrimų apie kačių gebėjimą diagnozuoti ligas nėra tiek daug, daugiausia dėmesio sulaukė šunys. Jie sėkmingai naudojami aptikti tam tikras ligas, pavyzdžiui, vėžį ar epilepsijos priepuolius. Katės taip pat turi potencialą, tačiau jų nepriklausomas būdas apsunkina mokslinius eksperimentus.
Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – gyvūnai slaugos namuose. Katė, vardu Oskaras, tapo žinoma po to, kai reguliariai įsitaisydavo šalia pacientų, kurie netrukus mirdavo. Tai iškėlė teoriją, kad katės gali „jausti“ organizmo pokyčius artėjant mirčiai.
Katės – natūralūs terapeutai
Nesvarbu, ar katės tikrai gali diagnozuoti ligas, jų buvimas šalia turi terapinį poveikį. Murkimas, kuris vyksta 20–150 Hz dažniu, gali turėti raminamąjį poveikį, o kai kurie tyrimai rodo, kad toks dažnis padeda greičiau gyti kaulams ir raumenims.
Be to, buvimas su kate mažina stresą, normalizuoja kraujospūdį ir pagerina nuotaiką. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar patiriantiems emocinį nuovargį.
Katės yra ne tik mieli augintiniai, bet ir jautrūs gyvūnai, galintys pastebėti subtilius žmogaus būklės pokyčius. Nors jų gebėjimas „diagnozuoti“ ligas dar nėra moksliškai įrodytas, dauguma kačių savininkų gali patvirtinti, kad šie gyvūnai intuityviai reaguoja į žmogaus skausmą ir emocijas.
Galbūt jūsų katė jau dabar padeda jums jaustis geriau – tiek fizine, tiek emocine prasme. Taigi, kai kitą kartą ji įsitaisys ant skaudančios vietos, gal verta pagalvoti, ar tai tik šilumos troškimas, ar kažkas daugiau?
