Jau šį šeštadienį, rugpjūčio 7 d., ant Apuolės piliakalnio įvyks išskirtinis, neįprastus įspūdžius žadantis Tarptautinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis.
„Tiesa, festivalis organizuojamas jau 17 kartą, tačiau kasmet jis siūlo naujovių, vis kitokių, stulbinančių potyrių, vis labiau skatina pasigilinti į istoriją, pažvelgti į praeitį, pajausti tikrąją kuršių gyvenimo dvasią“, – pristatydamas renginį sakė Skuodo rajono savivaldybės meras Petras Pušinskas.
Merui antrino jo pavaduotoja, kuršių moters rūbo rekonstruktorė Daiva Budrienė: „Tai išskirtinis rajono renginys, kviečiantis į seniausią Lietuvos gyvenvietę. Tai, kas vyksta festivalyje, yra autentiška“.
Skuodo rajono kultūros centro direktorius Vidmantas Valinskis minėjo, kad Apuolės piliakalnyje dar nebūta ristynių edukacijos. Šiais metais su imtynėmis kaip kovos be ginklo rūšimi bus galima susipažinti iš arti. Ristynės Lietuvoje buvo žinomos nuo seno. Jos plačiai siejamos su įvairiapusiška mūsų tautos istorine patirtimi. Ristynių technikos ir formos byloja apie stiprią kovotojų dvasią, kas ir buvo labai svarbu kuršiškuoju laikotarpiu.
Karingųjų, drąsiųjų, atkakliųjų, vieningųjų kuršių būdą, nuotaikas ypač pajusite stebėdami stipriausiųjų (3×3) turnyrą, kovos rato turnyrą, Apuolės mūšio pristatymą ir inscenizaciją. Vaizdiniai bus išties įtraukiantys, nes atkuriantys kuršių kovas, besidomintys jų gyvenimu, puikiai perteikia savo žinias per judesį, pasakojimus, atkurtus autentiškus įrankius, ginklus, aprangą. Viskas yra taip gyva ir tikra.
Kuršiai anuomet buvo ginkluoti kalavijais, ietimis ir lankais. Juos taip pat išvysite šventėje, pasigrožėsite kuršių ir kitų baltų genčių papuošalais bei kostiumais.
Kaip matoma, šventėje bus daug reginių, intensyvaus veiksmo, bet prie viso to dar bus galima paskanauti autentiškų, su kuršiškuoju laikmečiu siejamų patiekalų. Anuometinius, išskirtinio skonio valgius demonstruos senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi.
Renginio metu skambės į praeitį nukelianti, archajinė muzika, vyks atlikėjos Agotos Zdanavičiūtės ir baltiškojo folk metalo grupės „Ūkanose“ koncertai.
Tie, kurie pasiilgę ryšio su gamta, Apuolės piliakalnyje tikrai galės atsipalaiduoti, pailsėti, pasidžiaugti gamtos natūralumu, nuo piliakalnio atsiveriančiais tolių vaizdais.
Svarbu paminėti ir tai, kad 2020 m. buvo sukurtas Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas. Jis sudarytas iš simbolių, ženklų, kurie demonstruoja kuršių pasaulėžiūrą. Šis ženklas plačiau bus pristatytas šventės metu, siekiant parodyti mūsų krašto šaknis.
Apibendrinant galima sakyti, kad viskas, ką bus galima pamatyti, girdėti, jausti, nukels į išties tolimą senovę.
Apuolė yra pirmoji Lietuvos vietovė, paminėta istoriniuose šaltiniuose. Piliakalnyje stovėjusią pilį 853–854 m. puolė danų ir švedų vikingai. Vėliau Apuolė minima 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia–XIII a.
Iš Apuolės piliakalnio istorijos
IX a. Bremeno – Hamburgo arkivyskupas Rimbertas darbe ,,Šv. Anscharijaus gyvenimas“ (Vita Sancti Anscharii) aprašė danų ir švedų karo žygius į Apuolę, kur buvo gerai įtvirtinta pilis.
,, … danai … minėtuoju laiku (853 metais ) … surinko didelę daugybę laivų ir nuvyko į jų (kuršių) tėvynę, norėdami jų turtus išplėšti ir juos sau pavergti … Ten gyvenantys žmonės, išgirdę juos atvykusius, kaipmat susivienijo ir ėmė smarkiai priešindamiesi savo tautą ginti. Ir jiems atiteko pergalė: pusę danų žmonių išžudė, pusę jų laivų apiplėšė, pagrobė auksą ir daug kitokio turto. Išgirdę apie tai, minėtasis karalius Olafas ir švedų žmonės įsigeidė pelnyti šlovę, padarydami tai, ko nepadarė danai … Taigi, sutraukė didžiulę kariuomenę ir nuvyko … Pirmiausia netikėtai užpuolė vieną jų pilį, vadinamą Seeburgu (dabartinė Gruobinia), … ją visą suniokojo ir padegė. Po sėkmingo žygio įsidrąsinę nuleido laivus ir išvyko į penkių dienų kelionę prie kitos jų pilies, vadinamos Apulia. O toje pilyje buvo 15000 karių … Vieni viduje gynėsi, kiti iš lauko veržėsi. Taip praėjo 8 dienos … Iš vienos ir antros pusės daugelis krito, bet nei vieni, nei kiti pergalės nepasiekė. Štai devintą dieną švedų žmonės … norėjo pradėti mūšį, bet tie, kurie buvo viduje, paprašė, kad jiems leistų pasikalbėti …. Dabar jau mes labiau norime taikos negu karo, .pirmiausia, kiek aukso ir ginklų praėjusiais metais iš danų pagrobėme, tiek atiduodame jums dovanai už taiką. Be to, už kiekvieną žmogų, esantį šioje pilyje, siūlome jums pusę svaro sidabro. Negana to, sumokame jums duoklę, kurią ir anksčiau mokėjome, duodame įkaitus ir kaip anksčiau norime jums pasiduoti ir jūsų valdžiai paklusti…“.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.