Birželio 13 dieną į Dzūkijos laukinę gamtą sugrįžo 77 baliniai vėžliukai, visą žiemą saugiai praleidę Lietuvos zoologijos sode. Vėžliukai buvo išleisti į keletą ežerėlių Dzūkijoje, nes dauguma įprastų jų buveinių – seklios balos – dėl užsitęsusios sausros stipriai nuseko.
Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Inga Čitavičienė pastebi, kad dėl vandens trūkumo baliniai vėžliai šiuo metu aktyviai ieško vandeningesnių telkinių. Taip pat šiuo laikotarpiu specialistai stebi jau žinomas vėžlių kiaušinių dėjimo vietas ir radę naujas dėtis jas apsaugo – uždengia specialiais metaliniais tinkleliais, kad kiaušinių neiškapstytų plėšrūnai.
Praėjusį penktadienį Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija pakvietė visuomenę susipažinti su šiais saugomais gyvūnais Metelių ir Veisiejų regioninių parkų lankytojų centruose. Renginyje dalyvavo gausus būrys smalsuolių iš visos Lietuvos, ypač daug buvo šeimų su vaikais. Čia jie turėjo retą progą išvysti saugomus balinių vėžlių jauniklius, kurie po aštuonių mėnesių svečiavimosi Lietuvos zoologijos sode grįžo sustiprėję ir pasirengę gyvenimui laisvėje.
Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai jau daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja su Lietuvos zoologijos sodu, siekdami išsaugoti nykstančią balinių vėžlių (Emys orbicularis) populiaciją. Kaip pasakoja ekologė Inga Čitavičienė, rudenį jaunikliai iškasami iš nesaugiose vietose sudėtų dėčių ir perkeliami į zoologijos sodą, kur jiems sudaromos sąlygos saugiai peržiemoti:„Gyvenimo pradžioje vėžliukams gresia daugybė pavojų – dėtis gali sunaikinti plėšrūnai, mažasniegėmis žiemomis jie gali sušalti, o pavasarį vos pasirodę tampa lengvu grobiu gervėms, gandrams ar net skruzdėlėms.“
„Tam, kad balinių vėžlių populiacijos išsaugojimo procesas būtų sklandus, suburiama speciali veterinarų, biologų ir gyvūnų prižiūrėtojų komanda, kuri rūpinasi visa jų kelione – nuo inkubacijos iki paruošimo žiemai ir paleidimo į gamtą. Žiemoti vėžliukai perkeliami į tam pritaikytas patalpas, kuriose atkuriamas natūralus metų ritmas: palaipsniui mažinama temperatūra ir apšvietimas, kad ropliai pereitų į žiemos miegą. Šis etapas itin jautrus – svarbu stebėti jų sveikatos būklę ir užtikrinti stabilias sąlygas, kad jie sėkmingai peržiemotų ir pavasarį galėtų sustiprėję grįžti į gamtą“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo Egzotariumo gyvūnų priežiūros specialistas Vytautas Ivanauskas.
Viešnagė lankytojų centruose truko tik valandą – vėžliukai buvo nedelsiant išleidžiami į gamtą, kad kuo greičiau pasiektų gimtuosius vandenis. Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Paulius Čeponas linkėjo sėkmės mažiesiems keliautojams: „Tikimės, kad sugrįžę vėžliukai sėkmingai įsitvirtins ir gyvens ilgą gyvenimą. Galbūt kai kurie jų net sulauks ir 100 metų!“
