Gyvatės – tai vienos paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių būtybių mūsų planetoje. Jų šnypštimas, elegantiški judesiai ir gebėjimas išgyventi net pačiose ekstremaliausiose sąlygose jau tūkstančius metų žadina smalsumą ir kelia baimę. Tačiau kiek mes iš tikrųjų žinome apie šiuos žvynuotus padarus?
Gyvatės evoliucionavo prieš daugiau nei 142 milijonus metų
Nors sunku tiksliai nustatyti, kada gyvatės atsirado mūsų planetoje dėl jų trapios kaulinės struktūros, gyvatės pirmą kartą pasirodė fosilijų įrašuose Kreidos periodo metu. Mokslininkai mano, kad tai reiškia, jog gyvatės yra nuo 98 iki 142 milijonų metų senumo. Tačiau galbūt labiausiai nustebinantis faktas yra tas, kad jos yra jaunesnė rūšis nei kiti ropliai, tokie kaip krokodilai, driežai ir vėžliai.
Ne visos gyvatės deda kiaušinius
Mokykloje galbūt sužinojote, kad ropliai nuo žinduolių skiriasi tuo, jog jie deda kiaušinius. Ir, nors mums patinka viską klasifikuoti ir suskirstyti į kategorijas, gamta turi savo taisykles. Maždaug 70% gyvačių deda kiaušinius, tačiau likusios to nedaro. Gyvatės, gyvenančios ypač šalto klimato zonose, gimdo gyvus jauniklius, nes kiaušiniai negalėtų išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.
Gyvatės neturi vokų
Ar kada nors susimąstėte, kodėl gyvatės kelia šiurpą? Jos neturi vokų! Tai reiškia, kad jos nemirksi ir miega plačiai atmerktomis akimis. Tačiau vietoje vokų gyvatės turi ploną membraną, kuri dengia ir saugo jų akis. Ši membrana vadinama „brile“, o tai išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia akinius.
Jos užuodžia liežuviu
Gyvatės turi šnerves, tačiau jų nenaudoja uoslei. Vietoje to, jos evoliucionavo taip, kad galėtų užuosti liežuviu ir naudodamos Jakobsono organą, esantį burnos gomuryje. Jų uoslė yra itin išvystyta ir netgi apibūdinama kaip „stereo uoslė“. Gyvatės turi šakotą liežuvį ir daugybę receptorių, galinčių aptikti skirtingus cheminių signalų kiekius.
Mes sudaryti iš tų pačių medžiagų
Nors gyvatės labai skiriasi nuo mūsų, turime ir bendrų bruožų. Vienas ryškiausių panašumų yra tas, kad jų oda sudaryta iš keratino – lygiai taip pat, kaip mūsų nagai ir plaukai. Gyvačių oda iš tikrųjų yra labai panaši į mūsų nagų paviršių. Tačiau, jei mes kerpame nagus ar plaukus, gyvatės meta savo odą, dažniausiai vienu vientisu sluoksniu.
Gyvatės juda penkiais būdais
Įsivaizduokite gyvatę, slystančią per žolę. Ką matote? Gerai žinomą „S“ formos judesį? Tai nenuostabu, nes tai yra dažniausias gyvačių judėjimo būdas, dar vadinamas šonine banga (angl. lateral undulation). Tačiau gyvatės turi dar keturis judėjimo būdus. Pavyzdžiui, medžiuose gyvenančios gyvatės naudoja judėjimo formą, vadinamą koncertina, kuri reikalauja septynis kartus daugiau energijos. Yra net specialus judėjimo būdas, vadinamas slydimu stumiant (angl. slide pushing), kuris naudojamas gyvatei bandant pabėgti nuo lygaus paviršiaus.
Jos yra „saulės energija varomos“ ir visiškai priklauso nuo išorinių šilumos bei šviesos šaltinių
Ropliai dažnai vadinami „šaltakraujais“, tačiau tai netikslu, nes jų kraujas iš tikrųjų nėra šaltas. Tikslus terminas yra ektoterminiai, tai reiškia, kad jų kūno temperatūra yra kintama ir reguliuojama išoriniais šaltiniais. Skirtingai nei žinduoliai ir paukščiai, kurie gali reguliuoti savo kūno temperatūrą vidiniais mechanizmais, ropliai turi naudoti šilumos šaltinius, pavyzdžiui, saulę, kad sušiltų.
Nuodingos gyvatės nežino, kad jos yra nuodingos?
Nuodingos gyvatės turi specialias liaukas ir dantis (iltis), pritaikytus nuodams suleisti į savo grobį. Nuodai – tai stipriai pakitę seilės, kurios paralyžiuoja grobį ir padeda virškinimui, skaidydamos maistą, tačiau nuodai nėra skirti pulti žmonėms. Nuodinga gyvatė net nesuvokia, kad turi nuodų, ji tiesiog žino, jog įkandus grobis galiausiai nustoja judėti ir tampa tinkamas suėsti. Nuodai, taip pat gali būti naudojami ir savigynai.
Kas slypi pavadinime?
Išvaizdusis Pietvakarių kiliminis pitonas savo pavadinimą gavo dėl išskirtinio odos rašto, kuris primena rytietišką kilimą. Nors šios gyvatės dažniausiai yra naktinės, kartais jas galima pamatyti besikaitinančias saulėje.
Gamtos švaros komanda
Kaip plėšrūnai, gyvatės palaiko grobio populiacijų pusiausvyrą. Be jų, maisto grandinė sugriūtų ir daugelis ekosistemų būtų užverstos mažais žinduoliais, graužikais, paukščiais, varliagyviais ir vabzdžiais. Jų buvimas yra absoliučiai būtinas, kad būtų išlaikyta pusiausvyra. Gyvatės galbūt turi neigiamą reputaciją Vakarų kultūrose visame pasaulyje, tačiau jos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant bendrą mūsų planetos sveikatą.
Šaltiniai:
https://www.oneearth.org/six-shocking-facts-about-snakes-you-probably-didnt-know/
https://www.worldanimalprotection.ca/blogs/10-cool-facts-about-snakes/
Autorė Germantė Gedvilė
