Ugnikalniai – tai gamtos milžinai, gebantys sukurti ne tik nuostabų peizažą, bet ir sukelti siaubą bei atnešti sunaikinimą. Istorijoje žinomi išsiveržimai, nusinešę šimtus tūkstančių gyvybių, sugriovę miestus ir net pakeitę pasaulio klimatą. Štai 10 katastrofiškiausių ugnikalnių išsiveržimų žmonijos istorijoje.
-
Tamboros ugnikalnis, Indonezija (1815)
- Išsiveržimo stiprumas: 7 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~71 000 žmonių
- Įvykio pasekmės:
Tamboros išsiveržimas laikomas galingiausiu dokumentuotu išsiveržimu. Sprogimas nusinešė tūkstančius gyvybių, o milijonai kentėjo dėl iššaukto „bevasarės vasaros“ – klimato pokyčių, sukėlusių badą ir nederlių Europoje bei Amerikoje.
-
Krakatau, Indonezija (1883)
- Išsiveržimo stiprumas: 6 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~36 000 žmonių
- Įvykio pasekmės:
Krakatau išsiveržimas buvo toks galingas, kad garsas buvo girdimas už 4800 km. Sprogimas sukėlė milžiniškus cunamius, nušlavusius aplinkines salas, o atmosferoje pasklidę pelenai sukėlė pasaulinį temperatūros kritimą.
10 didžiausių pasaulyje ugnikalnių išsiveržimų, pakeitusių istoriją
-
Vezuvijus, Italija (79 m. po Kr.)
- Išsiveržimo stiprumas: 5-6 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~16 000 žmonių
- Įvykio pasekmės:
Garsusis Vezuvijaus išsiveržimas palaidojo Pompėjos ir Herkulaniumo miestus po storu pelenų sluoksniu. Šis įvykis ne tik sunaikino miestus, bet ir tapo vienu geriausiai išsilaikiusių Romos imperijos kasdienybės liudijimų.
-
Santorinis (Tera), Graikija (~1600 m. pr. Kr.)
- Išsiveržimo stiprumas: 6-7 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: nežinomas
- Įvykio pasekmės:
Santorinio išsiveržimas buvo toks stiprus, kad sunaikino Mino civilizaciją Kretos saloje. Daugelis mokslininkų mano, kad būtent šis įvykis galėjo tapti Atlantidos mito ištakomis.
-
Nevado del Ruizo, Kolumbija (1985)
- Išsiveržimo stiprumas: 3 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~25 000 žmonių
- Įvykio pasekmės:
Nedidelis išsiveržimas sukėlė milžinišką tragediją. Tirpstantis ledynas virto purvo srautais, kurie sunaikino Armero miestą. Tai tragiškas priminimas, kad net nedideli ugnikalniai gali sukelti katastrofas.
10 didžiausių pasaulyje ugnikalnių išsiveržimų, pakeitusių istoriją
-
Mauna Loa, Havajai (1843–nuo tada aktyvus)
- Išsiveržimo stiprumas: įvairus
- Aukų skaičius: mažai žinoma
- Įvykio pasekmės:
Didžiausias aktyvus ugnikalnis pasaulyje per daugybę išsiveržimų sugriovė gyvenvietes ir sunaikino tūkstančius hektarų gamtos, tačiau jo lavos tekėjimas dažnai būna lėtas, suteikiantis laiko evakuacijai.
-
Mt. Pelée, Martinika (1902)
- Išsiveržimo stiprumas: 4 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~30 000 žmonių
- Įvykio pasekmės:
Sprogimo metu buvo sunaikintas St. Pierre miestas vos per kelias minutes. Lavos ir pelenų debesys buvo tokie karšti ir greiti, kad beveik niekas neturėjo galimybės išgyventi.
-
Pinatubo, Filipinai (1991)
- Išsiveržimo stiprumas: 6 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~847 žmonės (daugiau – netiesiogiai)
- Įvykio pasekmės:
Šis išsiveržimas buvo vienas stipriausių XX amžiuje. Jis išmetė į atmosferą milžinišką kiekį pelenų, kurie sukėlė globalų temperatūros kritimą ir klimato pokyčius.
10 didžiausių pasaulyje ugnikalnių išsiveržimų, pakeitusių istoriją
-
Unzenas, Japonija (1792)
- Išsiveržimo stiprumas: 2 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~15 000 žmonių
- Įvykio pasekmės:
Unzeno ugnikalnio išsiveržimas sukėlė purvo nuošliaužas ir cunamį, kuris nusinešė tūkstančius gyvybių. Tai viena didžiausių natūralių katastrofų Japonijos istorijoje.
-
Laki, Islandija (1783–1784)
- Išsiveržimo stiprumas: 6 balai VEI skalėje
- Aukų skaičius: ~10 000 žmonių Islandijoje (daugiau visame pasaulyje)
- Įvykio pasekmės:
Laki išsiveržimas išskyrė milžinišką kiekį nuodingų dujų, kurios sukėlė derliaus žlugimą ir badą. Atmosferos pokyčiai turėjo įtakos visam Šiaurės pusrutuliui.
10 didžiausių pasaulyje ugnikalnių išsiveržimų, pakeitusių istoriją
Ugnikalniai primena, kad žmonija – tik dalelė didžiulės ir nenuspėjamos gamtos. Nors jų išsiveržimai dažnai sukelia tragedijas, jie taip pat formuoja žemės paviršių, kuria derlingą dirvožemį ir prisideda prie naujų peizažų gimimo. Suprasdami šių gamtos jėgų poveikį, galime iš jų mokytis ir geriau pasiruošti ateities iššūkiams.
