Vadokliuose Šv. Velykų rytą mušamo būgno garsai šiemet pirmą kartą po daugelio metų skambės tuščiame Švč. Jėzaus širdies bažnyčios šventoriaus kieme. Dėl koronaviruso grėsmių šalyje paskelbus karantiną žmonės negalės eiti į Šv. Mišias, atsiliepdami į daugiau nei prieš pusantro šimto metų pagaminto būgno kvietimą. Nevyks ir Velykų procesija.
Tačiau senovinė, po Pirmojo pasaulinio karo gimusi, iš kartos į kartą perduodama tradicija bus išlaikyta net ir šiuo sudėtingu metu.
Karantino sąlygomis vykstanti šventė išskirtinė ir tuo, kad šiemet vadokliečių Velykų būgno mušimas paskelbtas nacionaline nematerialaus kultūros paveldo vertybe.
Sulaukus tokio aukšto įvertinimo ilgamečiai būgnininkai tikėjosi savo misiją atlikti itin pakiliai, Vadoklių kultūros centras buvo numatęs ir šventinių staigmenų, tačiau aplinkybės susiklostė kitaip.
Nepaisant to, Šv. Velykų rytą, balandžio 12 d., 7 val., būgnininkai Albertas Kisielis ir Sigitas Liobikas ims į rankas lazdeles, vadinamas kūleles, ir pradės mušti būgną. Bus laikomasi visų karantino metu privalomų saugumo taisyklių.
8 val. būgno garsus pakeis bažnyčios varpų gaudesys, o 8.30 val. klebonas Ričardas Banys Šv. Mišias aukos tuščioje bažnyčioje.
Facebook paskyroje klebonas paskelbė: „Primenu, kad Velykų rytą būriuotis šventoriuje yra griežtai draudžiama. Šventoriuje leidžiama būti tik būgnininkams. Kviečiu visus likti namuose ir ten melstis. Tikėkimės, kad kitos šv. Velykos mums visiems bus be jokių karantinų ir be baimės susirgti.“
Prieš keletą dienų apie būgno mušimo tradiciją buvo filmuojamas TV reportažas, kurį žadama rodyti LRT kanalu šeštadienį, balandžio 11 d., 17 val. ir 20.30 val. laidoje „Panorama“.
Nacionalinis kultūros centras praneša, kad šiuo įrašymu sąvadą papildė dešimt iš kartos į kartą perduodamų šalies tradicijų. Be vadokliečių būgno mušimo, tai dar ir drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.
Šiuo metu sąvade yra 32 vertybės, trys iš jų esančios UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje, lietuvių polifoninės dainos – sutartinės, Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.