Veiviržo upės vingiai, nuostabus slėnis, piliakalniai, vaizdinga gamta yra tai, kuo gali pasigirti Veiviržėnų miestelis, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Tai vienas vaizdingiausių Klaipėdos rajono kampelių, kurio banguotą reljefą raižo vienas didžiausių Minijos intakų – Veiviržo upė ir nuo jos atsišakojantys Šalpės, Šlūžmės, Upitos, Purlės, Judrės ir kiti upeliai. Tad, ką būtina nuveikti atvykus į šį nuostabų Klaipėdos rajono kampelį?
1. Išsikepti naminės duonos Klaipėdos rajono amatų centre
Ne tik išsikepti savo pasigamintos duonos, bet ir išbandyti įvairiausius kitus tradicinius amatus siūlome atvykus į šį amatų centrą. O išbandyti yra ką! Audimas, molio lipdymas, pynimas iš vytelių, muilo virimas – tai tik maža dalis, ką galite nuveikti šiame centre.
Edukacinės programos yra pritaikytos skirtingo amžiaus žmonėms, tad veiklos čia ras ir vaikai, ir vyresnieji.
Klaipėdos rajono amatų centras – atgaivina, išsaugo ir perduoda ateinančioms kartoms šio krašto amatus, tradicijas ir papročius, vienija Klaipėdos rajono amatininkus, organizuoja parodas, muges ir temines vakarones.
Taip pat čia galima užsisakyti Žemaitiško kulinarinio paveldo degustaciją, kurios metu paragausite tikro kaimiško sūrio, kvapnios naminės giros ir kitų lietuviškų gardumynų pagamintų pagal senuosius receptus.
Daugiau informacijos rasite Klaipėdos rajono amatų centro internetinėje svetainėje.
2. Pasivaikščioti Veiviržėnų parke ir slėnyje
Atnaujintas miestelio slėnis yra puiki vieta pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru bei atitrūkti nuo miesto šurmulio. Čia iš senų durų, molio ir kitų medžiagų sumeistrauta miestelio legendą pasakojanti įspūdinga instaliacija. Šiuo projektu norima atskleisti miestelio savitumą bei išskirtinumą.
Vasaros laiku Veiviržo upės slėnyje yra organizuojamos kino naktys, kurios pritraukia didelį skaičių dalyvių ne tik iš Veiviržėnų, bet ir iš viso Klaipėdos rajono. Išskirtinio vasaros festivalio „Filmų naktys slėnyje“ metu galima žiūrėti filmus po atviru dangumi, tiesiog iš savo automobilio.
3. Aplankyti atnaujintą Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią
Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – ryškus XVIII a. Žemaitijos liaudies tradicijų sakralinėje pastatų statyboje pavyzdys, kurį būtina aplankyti. Bažnyčios interjere išsaugoti XVIII-XIX a. įrangos elementai, sukurti profesionalių menininkų: altoriai, kilnojamieji altorėliai, dailės vertybės. Įspūdingiausi dailės kūriniai išlikę net septyniuose bažnyčios altoriuose.
Pirmoji medinė bažnyčia 1639 m. pastatyta Rietavo seniūno, o darbartinė Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia atstatyta 1882 m.
Nepraleiskite progos vasarą apsilankyti didžiausioje Veiviržėnų šventėje – Šv. Marijos Magdalenos atlaiduose. Šventė anaiptol neapsiriboja iškilmingomis apeigomis bažnyčioje. Jau nuo seno šventė suburia ir įtraukia visus vietinius gyventojus ir jų artimuosius, gimines. Atlaidai tradiciškai švenčiami sekmadienį, po liepos 20 dienos.
Štai kaip šiai šventei ankščiau ruošdavosi veiviržėniškiai: „Prieš savaitę – didysis skalbimas, vienas iš 6 metinių skalbimų. Užuolaidos, staltiesės baltos, stalai, suolai ir grindys pelenų šarmu nuplauti, gėlių darželiai ne tik nuravėti, bet ir akmenukai aplink juos nubalinti, takai žvyru ar smėliu pabarstyti, tvoros peremontuotos. Būtina iškepti naminio pyrago „blėką“, moterims ir merginoms turėti naminio agrastų arba serbentų, rečiau vyšnių ar obuolių vyno, vyrams – stipresnio gėrimo. Privirdavo daug mėsos, kad nepritrūktų, geresnės gaspadinės ir sausainių prikepdavo, net saldainių iš morkų „išvirdavo“.“ Pasakojo M. Keruckienė, O. Ruškienė, L. Stonkutė, B. Vaitkienė ir kt., užrašė I. Urbonienė.
4. Dalyvauti gongų relaksacinėje–meditacinėje holistinėje garsų sesijoje „Muzika gydo“
Muzika ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir harmonizuoti žmonių savijautą. Tad puiki idėja rudens vakarą praleisti gongų garsų apsuptyje. Veiviržėnų kultūros centras rugsėjo 15 ir 29 d. bei spalio 13 ir 27 d. 19.00 val. kviečia į gongų relaksacinį–meditacinį užsiėmimą. Užsiėmimai nemokami. Daugiau informacijos tel. nr. 8 601 66270.
5. Aplankyti net keturis piliakalnius Veiviržėnų apylinkėse
Veiviržo kairiajame krante, tiesiai priešais Veiviržėnus esantis Veiviržėnų piliakalnis įprastai laikomas Veiviržėnų miestelio pradžia. Jis vienintelis iš rajono piliakalnių turi įtvirtintą papilį, esantį į rytus nuo piliakalnio. Jo aikštelė nuo aukštumos pusės juosiama griovio, pietinėje pusėje – dar ir pylimų liekanų. Veiviržėnų piliakalnis 1905 m. buvo tyrinėtas Liudviko Kšivickio, kuris aikštelėje fiksavo 45 cm storio kultūrinį sluoksnį. O ji turėtų būti vėliausiai iš I tūkstantmečio – XIII a. Romantikos piliakalniui suteikia čia augantys seni ąžuolai ir pasakojimai apie čia buvusią pagonių kulto vietą, degusią amžiną ugnį, deivės Mildos garbei aukojamas aukas.
Mažiausiai žinomas, tačiau ne ką mažiau įdomus Mockaičių piliakalnis (dar žinomas ir Šiuraičių vardu) datuojamas I tūkst. – XIII a. Pile vadinamas piliakalnis slepiasi iškart už čia esančios sodybos, Veiviržo pakrantės miško krašte. Ovali 65×45 m dydžio aikštelė nuo lauko pusės lanku apjuosta 80 m ilgio, 1 m aukščio, 8 m pločio pylimu, kurio išorėje buvęs griovys. Nuo slėnio ją saugojo tik statūs iki 20 m aukščio šlaitai. Pasakojama, kad piliakalnyje kažkada buvusi šventykla ir kartais čia matomi degantys pinigai. Patį piliakalnį galima pasiekti iš Aisėnų–Švėkšnos žvyrkelio Mikužiuose pasukus į kairę pagal rodykles. Gražiausias vaizdas atsiveria nuo šiaurinės pusės, kur pro medžių kamienus prasišviečia taisyklingas jo siluetas.
Veiviržėnų–Pėžaičių plentu pasiekiamas Vyskupiškių piliakalnis yra Veiviržo dešiniajame krante, ties santaka su Juodupiu esančiame kranto kyšulyje. Siauras, bet sraunus Juodupio upelis dar iki XX a. vingiuodamas padalijo piliakalnį į dvi nelygias dalis ir dabar teka per buvusią aikštelę. Pagrindinė piliakalnio aikštelė šiandien likusi Juodupio kairiajame krante. Piliakalnio dydis, nestiprūs žmonių įrengti įtvirtinimai bei archeologiniai radiniai rodo čia I tūkstantmečio pabaigoje ar II tūkstantmečio pradžioje buvus įtvirtintą gyvenvietę. Tai patvirtina ir padavimas, kuriame pasakojama, kad piliakalnis esąs nuo švedų, kurie suvarė žmones ir supylė pilę, laikų.
Skomantų piliakalnis, vadinamas Ragokalniu, būtų pats įspūdingiausias rajono piliakalnis, jeigu jo neslėptų tankūs lapuočių želdiniai. Tačiau ir tai, ką galima išvysti pro juos, pakeri didingumu. Piliakalnis su senovės gyvenviete ir kapinynu yra vienas įspūdingiausių archeologinių kompleksų Vakarų Lietuvoje. Piliakalnis buvo riba tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. Užkopus į kalną, jau būdavo matyti Mažosios Lietuvos kaimeliai ir didelės ūkininkų sodybos. Todėl 1928 m. čia iškilo paminklas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susivienijimui atminti, išlikęs nesunaikintas net per visą sovietmečio laikotarpį.
Apie piliakalnį žinomi net 22 įvairūs pasakojimai, daugiausia apie visokias jame ar aplinkoje pasirodančias būtybes. Tikrosios savo istorijos piliakalnis dar neatskleidė. Joje stovėjusios tvirtos pilies vardo istorijos šaltiniai neišsaugojo, nors aplinkoje yra ir didelė senoji gyvenvietė, ir kapinynas. Nors Pėžaičių–Švėkšnos kelias praeina pro pat piliakalnį, jį patogiau pasiekti pasukant senuoju keliu, privedančiu prie pat piliakalnio, kurį žymi tautodailininko Vytauto Majoro (1930–2006) 1969 m. sukurta skulptūra „Žemaitis“.