Kai dar lapų ant medžių buvo daugiau nei ant žemės, o žiniasklaida bandė atspėti, ar po Seimo rinkimų bus paskelbtas antrasis karantinas, skambių antraščių sraute pastebėjau vieną kuklią ir trumpą naujieną – Verkių regioniniame parke šventiškai atidarytame naujame Senųjų kaimų take įvyko pirmasis žygis. Toks lakoniškas fakto konstatavimas buvo panašus į kažkieno pirmą kartą gyvenime rengtą pranešimą spaudai, kuris atrodė toks pat nedrąsus kaip ir pirmasis įrašas mano tinklaraštyje. Antrasis tikrai gausis geresnis, o apie gerus darbus regioninio parko direkcijai reikėtų kalbėti drąsiau. Kolegos iš kitų regioninių parkų jau kuris laikas pagavę pažintinių takų populiarumo bangą giriasi rekordiniais lankytojų srautais, ar net suka galvą kaip riboti staiga atsiradusį lankytojų antplūdį, todėl tiesiog Vilniuje atsiradęs naujasis pažintinis takas yra puiki alternatyva vilniečių puikiai žinomoms ir pamėgtoms kitoms lankytinoms vietoms gamtoje.
Nelaukdamas, kol nukris paskutiniai lapai ir kol sveikatos apsaugos ministras, praleidęs atostogose pasiruošimo antrajai pandemijos bangai laikotarpį, pareikš, jog gyventojai ir verslai nėra pakankamai atsakingi, todėl reikia skelbti antrąjį karantiną, važiuoju ieškoti to naujo ir šventiškai atidaryto pažintinio tako. Senųjų kaimų vardu pavadintas takas veda per Naujųjų Verkių, Verkių Riešės, Staviškių, Turniškių ir Kremplių senuosius kaimus, kurie šiandien virtę Vilniaus miesto gyvenamaisiais rajonais. Pažintinio tako ilgis siekia 10 kilometrų, todėl šviečiant popietinei saulei kurį laiką dvejoju, ar ne per vėlai išsiruošiau. Vis gi auksinio rudens atmosfera nugali ir keliauju link Kremplių, kur, pasak tako rengėjų, turiu rasti pirmuoju numeriu pažymėtą tako stendą.
Pravažiavęs Verkių dvarą leidžiuosi keliu link Neries ir jau beveik apačioje randu posūkį į kairę. Tai Verkių gatvės tęsinys, kuriuo važiuojant pamatau eilę šalikelėje pristatytų automobilių. Spėjimas, jog tai pažintinio tako pradžia, pasitvirtina, nes čia pat stovi masyvus medinis stulpas su tako informacine lentele.
Krempliai – senas kaimas, kurio pavadinimą išgirdau pirmą kartą. O jis galėjo atsirasti nuo vilnonių audeklų gaminimo įmonės, kadangi tokios buvo vadinamos krembliais. Šios teritorijos priklausė Verkių dvarui ir labai tikėtina, jog čia galėjo gyventi vienas iš tokias paslaugas atliekančių amatininkų. Pagal kitą versiją kaimo pavadinimas kilo nuo čia buvusių grybingų vietų, kadangi kremblys reiškia grybą.
Po trumpos pažinties su pirmuoju senuoju kaimu aptinku rodyklę ir mėgaudamasis spalvingo rudens peizažais pradedu 10 kilometrų žygį. Krempliai. Jie įsikūrę prie Turniškių upelio, kurį užtvenkus dvarininkai čia veisė bei augino upėtakius ir eksportuodavo į Sankt Peterburgą, bet vėliau pažeidus vieną iš užtvankų tvenkiniai uždumblėjo ir apaugo nendrynais.