Sparčiai artėjant rugsėjo 27-ąjai – Pasaulinei Turizmo dienai, norime papasakoti ir pakviesti diskusijai apie Lietuvoje ganėtinai naują turizmo rūšį – lėtąjį turizmą.
Lėtasis turizmas – pasaulyje ir Lietuvoje vis populiarėjanti keliavimo rūšis. Lėtojo judėjimo ištakos Vakarų Europoje siekia 1986 metus ir nuo to laiko yra apėmęs beveik visas veiklos sritis – maisto gamybą, turizmą, miestų plėtrą ir vystymąsi, švietimą, žemės ūkį, ekonomiką ir kultūrą. Kai kurios Lėtojo judėjimo atšakos turi susiformavusias organizacijas, kaip kad Lėto maisto (Slow Food) ar Lėtųjų miestų (Citta Slow) asociacijas.
Žodis SLOW lietuviškai reiškiantis lėtas, po kiekviena raidė slepia pagrindines šio judėjimo vertybes:
S – Sustainable – darnus, tvarus;
L – Local – vietinis, autentiškas;
O – Organic – organiškas, ekologiškas, natūralus;
W – Whole – visaapimantis.
Gyvename tokiu metu, kai laikas yra tapęs viena pagrindinių ir sparčiausiai neaišku kur dingstančių vertybių. Technologijos palengvino mūsų gyvenimą, tačiau suteikė greito vyksmo lūkestį, todėl dažnas pagauname save, tiesiog lekiančius per darbus, įvykius, renginius ir net per atostogas. Mintyse ar telefono foto galerijoje tik dedančius pliusus, kad štai tą jau nuveikėme, aplankėme, pamatėme. Tačiau, ar pajutome, ar patyrėme? Deja, tam paprasčiausiai neužteko laiko. Lėtojo turizmo koncepcija siūlo keliauti kolekcionuojant ne vietas ir fotografijas, bet patirtis ir emocijas. Keliautojas kviečiamas pažinti, pajusti, suvokti, įkvėpti, paragauti, pamatyti.
Lėtojo turizmo koncepcija apima ne tik natūralių ar ekologiškų produktų vartojimą, vietinių tradicijų pripažinimą, bet ir lėtesnį keliavimą: mažinant nukeliaujamą atstumą, didinant nakvynių vienoje vietoje ar regione skaičių. Lėtojo turizmo koncepcija įsilieja į pasaulinius ateities turizmo scenarijus, nukreiptus ne į naujų vaizdų ir daiktų vartojimą, o į autentiškos patirties išgyvenimą.
Atrodo viskas paprasta? Kažin… Lėtam turizmui neužtenka turėti kaimo turizmo sodybą arba pristatyti tradicinį krašto amatą. Šiuolaikiniai keliautojai trokšta ne tik pamatyti, bet ir patirti: „Lėtam turizmui būdinga autentiškumas ir unikalumas, vietinių žmonių pasakojimas arba istorija, patirtys kartu, taip pat socialinė, ekonominė ir ekologinė darna“. Plėtojant lėtąjį turizmą, pirmiausia reikia sudaryti sąlygas, kad atvykę keliautojai ilsėdamiesi neskubėtų. Jie neturi bėgioti nuo vieno objekto į kitą. Antra – sudaryti sąlygas ilsėtis turiningai. Lėtasis turizmas tikrai nepritaikytas masėms žmonių, nevažiuoja autobusais didelės grupės. Tai poilsis ir edukacijos mažesnėms grupelėms, šeimoms ar tik dviem asmenims. Lėtajam turizmui būdinga, kad svečiams įdomiai pristatoma aplankyta vietovė.
Jei įsivaizduojate, kad išėjus į mišką pasivaikščioti ar į piligriminį žygį, tai jau ir lėtasis turizmas, taip nėra. Kai kas supranta, kad žodis „lėtai“ reiškia tempą. Lėtasis turizmas – nėra nei sąvoka apie tempą, nei apie infrastruktūrą. Lėtasis turizmas yra asmens, kuris tai daro ne dėl to, kad toks yra jo verslo planas gaunant paramą arba banko paskolą, dirbant pagal lenteles, gyvenimo būdas ir noras šiuo savo gyvenimo būdu dalytis su kitais. Toks esminis skirtumas.
Kuo daugiau žmonės keliauja, kuo platesnis jų akiratis, tuo labiau jie nori išsigryninti tik tai, kas jiems asmeniškai svarbu. Tada jau nebereikia, kad draugas ar internetinis puslapis patartų, kur nuvažiuoti. Jie patys pradeda ieškoti to, ko jie nori – kokių žinių, patirčių ir potyrių tikisi. Jau 30 metų esame nepriklausomi ir 30 metų galėjome lakstyti, kur tik širdis geidė. Po truputėlį visiškai natūraliai ateina supratimas, kad esmė – ne kilometrai, bet pažintis su asmenybe, kuri daug labiau praturtina. Jau kelinti metai žmonės pamažu pradeda ieškoti kitokio objekto.
„Pastaruoju metu vis dažniau girdime žodį „lėtai”. Vis dažniau jis atsiranda kasdieniniame žodyne. O ką reiškia „lėtasis turizmas”? Ar lėtai iš tiesų yra lėtai? Kokios tendencijos vyravo pasaulyje prieš pandemiją ir kokie pokyčiai stebimi po jos? Kaip keičiasi keliavimo įpročiai ir ką galime pasiūlyti keliautojams, pagal kintančius jų lūkesčius čia, Lietuvoje? Susitikimo metu ieškosime atsakymų į šiuos klausimus ir aiškinsimės, su kuo valgomas Lėtasis turizmas Lietuvoje.“ Kalbėjo Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė Henrieta Miliauskienė.
Pasaulinę turizmo dieną (rugsėjo 27-ąją) kviečiame pokalbiui su Lėtojo turizmo asociacijos prezidente Henrieta Miliauskiene apie lėtojo turizmo koncepciją, apie galimybes jį vystyti Rokiškio krašte.
Susitinkame Tyzenhauzų g. 6, BC „Spiečius“ rugsėjo 27 d. 13 val.