„Tai bus didelė kultūrinė bomba…”,– sako žinomas restauratorius Aidonas Valkiūnas, su savo komanda šiuo metu dirbantis Palūšės bažnyčioje. Čia prasidėjo pora savaičių truksianti ekspertizė, kurios metu bus pateiktos išvados apie bažnyčios sienų ir lubų tapybos paslaptis ir jų atskleidimo, restauravimo, galimybes. Savo srities profesionalai, kuriuos turbūt yra sunku kuo nors nustebinti, senojoje bažnytėlėje aptiko tikrus lobius, kaip jie sako – stebuklus – ir dabar tiesiog negali atsitraukti nuo mažų, po truputėlį sienose atveriamų lopinėlių, liudijančių apie itin vertingus XVIII a. tapybos pavyzdžius.
Lubų tapybą slepia apie 1960 m. iškaltos lentos, o sienų – keli dažų sluoksniai, tačiau, kaip sako restauratorius A. Valkiūnas, taip dar geriau, uždažymas pasitarnavo kaip savotiška apsauga. Tiesa, apie sienų tapybą jau buvo žinoma, tai liudija ir prieš kelis dešimtmečius darytos ekspertizės metu atvertas tapybos lopinėlis. Dabar tokių mažų lopinėlių labai daug, visi jie sunumeruoti. Tik tiek ir gali pamatyti paprasto žmogaus akis, o restauratoriams aiškėja dideli dalykai, apie kuriuos jie dar nenori kalbėti, net nenori viešinti nuotraukų, kuriose užfiksuotas vykstantis procesas. Jie prašo šiek tiek palaukti, bet žada tikrai puikių žinių. Ir niekaip negali atsitraukti nuo darbo, kalbinti vakare sakė tikrai neis miegoti…
„Tai yra mūsų istorija, kultūra, neįkainojami dalykai, kuriuos norime atverti ir išsaugoti…“,– sakė klebonas Vidas Smagurauskas dar prieš prasidedant ekspertizei. Dabar, kai jau aiškėja restauratorių atradimo mastai, jis ir džiaugiasi, ir jaučia didelę atsakomybę, nes laukia labai ilgas, sudėtingas ir ypač brangus restauravimo procesas. Bet kol kas reikia palaukti galutinių ekspertizės išvadų.
Palūšės šv. Juozapo bažnyčia su varpine yra vienas vertingiausių bei seniausių medinių liaudies architektūros ansamblių. Tai liaudiškojo medinio baroko pavyzdys. Bažnyčia stovi išskirtinio grožio vietoje – ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria įspūdinga Lūšių ežero panorama. Apie 1747-1757 metus ją savo lėšomis pastatė kunigas Juozapas Stockis-Bazilevskis. Statyta iš pušų kamienų, vien tik kirviu, o vietoje metalinių vinių naudoti mediniai kaiščiai. Bažnyčia ne kartą remontuota, todėl jos vidus labai skiriasi nuo pradinio suplanavimo bei dekoro. Bažnytėlė, jos varpinė ir šventoriaus tvora pastaraisiais metais gražiai atnaujinta, vasarą čia sutinkami turistai. Šiuo metu rengiamas bažnyčios meninio apšvietimo projektas.
