Daugiau nei 10 metų, virš 50 savo srities specialistų, Lietuvos zoologijos sodas, Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai — tiek laiko ir žmonių indėlio prireikė, jog būtų atkurta balinių vėžlių populiacija, kuri dar prieš gerą dešimtmetį buvo prie išnykimo ribos. Kaip tai pavyko? Tai didelio darbo, švietimo ir savo srities profesionalų darbo rezultatas. Birželio 17 d. Lietuvos zoologijos sodo bei regioninių parkų specialistai susitiko Metelių regioniniame parke — balinių vėžlių ir raudonpilvių kūmučių išlydėtuvėse.
Ar žinojote, jog balinius vėžlius dar prieš šimtmetį galėjote sutikti kone visoje Lietuvos teritorijoje? Prieš daugiau nei 30 metų pastebėta, jog balinių vėžlių populiacija pradėjo nykti, pagrindinė to priežastis — pasikeitusios ekosistemos. Ženkliai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi bei pietinių šlaitų, apaugusių reta augmenija, tinkamų kiaušiniams dėti. Tačiau realių priemonių išsaugoti bei atstatyti nykstančius vėžlius buvo imtasi tik kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. Tuo metu populiacijos gausumas visoje Lietuvos teritorijoje buvo apie 300-400 vėžlių. 2011 metais Lietuvos zoologijos sodas bei kolegos iš Dzūkijos regioninių parkų pradėjo įgyvendinti balinių vėžlių veisimo projektus. Rezultatai kalba patys už save, per tuos metus pavyko išauginti ir paleisti į laisvę daugiau nei 1000 balinių vėžlių ir taip išsaugoti bei palaikyti gyvybingą šią vienintelę vėžlių rūšį Lietuvoje. Žinoma, ne mažiau reikšmingas ir regioninių parkų darbuotojų indėlis prižiūrint vėžlių kiaušinių dėtavietes bei vandens telkinius, kuriuose šie gyvūnai gyvena.
Raudonpilvės kūmutės Lietuvos varliagyvių kontekste atrodo labai egzotiškai. Ar žinote kuo jos išsiskiria iš kitų varliagyvių? Kūmutes galite atpažinti iš neįprasto, labiau panašaus į paukščio kukavimą, nei mums gerai pažįstamą varlių kurkimą, garso. Raudonomis ir oranžinėmis dėmėmis išmargintas kūmutės pilvas perspėja priešus — nesiartinti. Tačiau šis perspėjimas galioja tik gyvūnams, nors didžiausią įtaką šios varliagyvių rūšies nykimui sukelia žmogaus veikla — naikindama natūralias jų buveines. Lietuvos zoologijos sodas raudonpilvių kūmučių populiacija rūpinasi nuo 2017 metų. Siekiama palaikyti optimalią buveinių būklę ir taip išsaugoti šiuos nepaprastus varliagyvius. Raudonpilvės kūmutės įrašytos ne tik į Lietuvos Raudonąją knygą, Lietuvos retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, bet ir į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedėlį „Griežtai saugomos faunos rūšys”. Lietuvos zoologijos sodas padėjo gausinti šią rūšį ir paleido į Dzūkijos regioninių parkų telkinius 477 individus.
Šiemet vykusiose išlydėtuvėse visi norintys galėjo susipažinti ir gyvai pamatyti balinius vėžlius ir raudonpilves kūmutes bei dalyvauti jų paleidime į gimtuosius telkinius. Pasiekti projektų rezultatai rodo, jog mokslo, užsidegimo bei meilės gyvūnams dėka, galime išsaugoti ir palaikyti gyvybingas gyvūnų populiacijas, kurios be žmogaus įsikišimo išnyktų. Saugokime gamtą.