Atsakingi verslo atstovai ir aktyvūs nardymo sporto entuziastai jau antrą kartą subūrė jėgas tam, kad tęstų ežerų švarinimo akciją. Kampanijos „Švarus grožis – švarus vanduo“ inicijuotame renginyje Galvės ežere surinkta apie 800 kg įvairių atliekų. Narai atskleidė, kad buvo rasta įvairių netikėtų radinių, tarp kurių dominavo buitinės šiukšlės.
Švietėjiškas tikslas: svarbu mokyti jaunąją kartą
Kampanija jau antrus metus siekia padėti išvalyti Lietuvos ežerus ir jų pakrantes nuo kenksmingų, stambiagabaričių bei kitų šiukšlių. Pasak prie renginio prisidedančio „Nardymo akademijos“ vadovo Andriaus Albriko, per beveik 2 nardymo valandas Trakų miesto Galvės ežero pakraščiuose ir jo dugne buvo surinkta net apie 800 kg atliekų. Šių metų radiniai buvo sveriami, pasitelkus dideles pramonines svarstykles.
„Renginys jau tampa tradicine švente, kuri įtraukia ir suburia. Įdomu, kad šiukšlių kiekis toje ežero pusėje, kurią valėme praeitais metais, atrodo žymiai geriau – šiukšlių kiekis daug mažesnis. Tai leidžia daryti išvadą, kad metams prabėgus, žmonės tapo sąmoningesni ir labiau besirūpinantys gamta.
Manau, ypatingai jaunajai kartai yra svarbu diegti švietėjiškas idėjas, siekiant užauginti brandžią visuomenę. Labai noriu pasidžiaugti organizacijos „Žaliasis taškas“ vizitu, kurie kvietė žmones dalyvauti įvairiuose interaktyviuose žaidimuose. Dalyviai buvo supažindinami su šiukšlių rūšiavimu ir svarbiausiais jo principais“, – komentuoja A.Albrikas.
Didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė sako, kad daugelyje sektorių, o ypač aplinkosaugoje, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, verslo ir visuomenės partnerystė tampa itin svarbiu reiškiniu, kuomet suvienytos jėgos leidžia pasiekti didelių ir prasmingų tikslų.
„Lietuva upių ir ežerų kraštas, todėl labai svarbu tai vertinti bei saugoti. Vis dėl to panašu, kad ne retai vandens telkiniai tampa savotiškais atliekų konteineriais, kurių, deja, niekas taip paprastai neatvažiuos ir neištuštins. Verslo ir visuomenės susivienijimai yra savotiškas brandos rodiklis, kuomet atsakingas verslas ir neabejinga visuomenė, telkiant turimus resursus bei ekspertines žinias, prisideda prie aplinkos puoselėjimo.
Per 20 veiklos metų įsitikinome, kad ir maži kasdieniai veiksmai lemia didelius pokyčius, todėl dalyvaudami tokiose iniciatyvose bei kalbėdami apie būtinybę rūšiuoti ir motyvuodami gyventojus tvarkyti savo atliekas teisingai, tikime, kad visi kartu galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo“, – teigia S.Rasalė.
Dalyvavo virš 70 entuziastų: atskleidė ką rado ežere
Tvariam ir kilniam tikslui vienijosi net keletas nardymo sporto klubų. Prie renginio partnerių „Nardymo akademijos“ prisijungė Utenos nardymo klubas, Sūduvos bei Druskininkų nardymo klubai. Šiais metais renginyje dalyvavo net ir laisvojo nėrimo sportininkai, vadinami Free divers, kurie neseniai gavo narystę tarptautinėje laisvojo nerimo organizacijoje AIDA. Renginio metu dalyvavo virš 70 nardymo sporto šakos entuziastų.
„Šiukšles po vandeniu galime skirstyti į dvi kategorijas – tas, kurias matome plika akimi ir tas, kurios guli giliai po dumblu. Pastarųjų paprastai nepamatysi, tenka kišti ranką, kad užčiuptum atliekas. Nemaloniausia man buvo nerti žvejų pamėgtose vietose, ten gausu įvairiausių butelių, pašarų maišelių ir skardinių.
O kalbant apie kitus radinius – pavyko rasti telefoną, akinius, prie restorano terasos ir ant vandens esančios pavėsinės dugno radau įvairių egzotinių šiukšlių – vestuvių puošimo elementų, taurių ir kitų indų, butelių, skardinių, didelį sudaužytą veidrodį ir ąsotį“, – pasakoja laisvojo nardymo instruktorius Tadas Jurgaitis.
Kiti įdomūs radiniai: daugiabučių radiatoriai, kreditinė kortelė, šiltnamio PVC plokštė, sunkvežimio padanga, tualeto bakeliai, kavinės menu ir kitos buitinės atliekos.
