Šių geologinių darinių Lietuvoje yra tūkstančiai, tačiau žmogaus akis dažniausiai užkliūva už didžiausių, įspūdingiausių. Vis dėlto, atradus ir mažesniuosius galima patirti didžiulį pasitenkinimą. Sufoziniai cirkai ypač pagyvina kraštovaizdį, – be jų Lietuva nebūtų tokia graži.
Vandens sukurtas darinys
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Asvejos regioninio parko darbuotojai rado tris naujus sufozinius cirkus – jie drykso Asvejos regioninio parko pietrytinėje dalyje, Pabradės girininkijos administruojamuose miško plotuose.
„Jų dydis nuo 13 iki 45 m, o gylis – nuo 4 iki 8 metrų. Dviejų didesniųjų dugnuose trykšta versmės. Jų vanduo išgraužęs gilias griovas ir sudaręs salas“, – pasakoja Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistas geologas Šarūnas Kubilius.
Kas gi tie sufoziniai cirkai? Geologas sako, kad tai – reljefo formos, kurios susidaro vykstant sufozijai – šio proceso metu gruntinis vanduo išplauna smulkias uolienas, pavyzdžiui, molio, smėlio ar aleurito. Dėl to ilgainiui susidaro ertmės ir žemės paviršius susmenga. Įspūdinga, kad suformuoja puslankio formos dauba, kuri vadinama cirku, nes circus – lotyniškai reiškia ratą.
Šis procesas labai lėtas – gali vykti dešimtmečius ar šimtus metų, tad geologas sako, jog nereikia bijoti įsmukti.
„Galite nebent nusiristi nuo cirko briaunos, jei ji stati“, – juokiasi Š. Kubilius.
Nereikia manyti, kad susiformavęs sufozinis cirkas, toks pat bus visuomet. Dažnai sufozijos procesas tęsiasi nuolatos. Pavyzdžiui, Gariūnų cirkas nuolat keičiasi, – kiek Neris griaužia savo vagą, tiek aukštėja ir cirkas.
Kuo sufozinis cirkas skiriasi nuo smegduobių, kurių gausu Biržų regioniniame parke? Geologas sako, kad smegduobes jo kolegos dažnai vadina karstine sufozija. Jose dažniau vyksta cheminiai procesai – vanduo ištirpdo gipsą, o cirkuose – vyksta mechaninė sufozija – vanduo išneša grunto daleles. Be to, smegduobėse retai susiformuoja puslankio formos duobė.
Nėra reti
Sufoziniai cirkai Lietuvoje nėra reti, tačiau kiek jų yra iš viso, nežinoma. Geologas sako, kad galėtų būti tūkstančiai.
Nors, tokių įgriuvų daug, vis dėl to, jų yra ne visuose rajonuose. Cirkai dažniausiai formuojasi šlaituose ir ten, kur yra smėlio gruntas. Todėl dažniausiai sufozinių cirkų galima rasti Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje.
Iki šiol sufoziniai cirkai nebuvo įdėmiai tyrinėti, tad žinių apie juos nėra daug. Jie nesuskaičiuoti ir net ne visi surasti. Štai, kad ir minėti trys Pabradės girininkijos administruojamuose miškuose esantys cirkai – juos buvo pastebėję miškininkai, tačiau kol specialistų akis neužkliuvo, jie nebuvo įvardyti.
Cirkų būna didelių ir vos pastebimų. Giliausias Lietuvoje – Gariūnų sufozinis cirkas yra 40 m gylio. Vienas įspūdingiausių – Raigardo slėnis. Jo bendras plotas yra 14 kvadratinių kilometrų, ilgis iš vakarų į rytus – 5 kilometrai, o plotis – 4 kilometrai.
Sufozinių cirkų yra beveik visame pasaulyje. Dažniausiai jų galima pamatyti kalnų ledynuose – kai kurie būna net kilometro ilgio.
Giliausią pasaulyje sufozinį cirką specialistai aptiko 1994 metais Kinijoje, Čongčingo savivaldybėje. Jis vadinamas Xiaozhai Tiankeng arba Dieviškąja duobe. Jo skersmuo – maždaug 537 metrai, o gylis 662 metrai. Geologai suskaičiavo, kad šioje duobėje prasmego net 119 milijonų kubinių metrų grunto.
Jemene yra Pragaro šulinys, kurio plotis yra apie 30 metrų, bet gylis – net 112 metrų. Jemeniečiai tiki, kad šią duobę sukūrė įkalinti demonai.
Š. Kubilius sako, kad sufoziniai cirkai yra svarbūs gamtai – jie paįvairina kraštovaizdį. Sutikite, be jų būtų nuobodžiau ir mažiau gražu. Be to, jeigu cirkai dideli, juose gali susiformuoti ypatingos sąlygos gyventi tam tikriems gyvūnams ir tarpti augalams.
Kur galima pamatyti?
Minėti Pabradės girininkijos administruojamuose miško plotuose esantys sufoziniai cirkai nėra pritaikyti lankymui. Jei keliaujate po Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai priklausančius regioninius parkus, į sufozinį cirką panašų geologinį darinį patogiausia apžiūrėti Asvejos regioniniame parke esančiame Liudgardo šlaito pažintiniame take.
Šis geologinis darinys didžiulis – jo plotis 108 metrai! Galite užkopti į jo viršų net 12 metrų aukščio šlaitais. Tam yra įrengti laiptukai. Šalia yra stendas, iš kurio galima daugiau sužinoti apie sufozinius cirkus. Ir dar vienas šios vietos privalumas – nuostabi Asvejos ežero panorama!
Kauno marių regioniniame parke sufozinį cirką galima pamatyti eidami Žiegždrių geologiniu taku. Čia rasite ir kitų įspūdingų geologinių darinių, pavyzdžiui, Kalniškių konglomeratą ir, žinoma, galėsite pasigėrėti nuostabiomis Kauno marių panoramomis.
Nedidelių sufozinių cirkų yra Vaišvydavoje. Jų galite aptikti keliaudami Pakalniškių pažintiniu taku. Be to, pakeliui – Pakalniškių piliakalnis, nuo kurio atsiveria pasakiškas Kauno marių vaizdas su tolumoje dunksančiu Pažaislio vienuolynu.
Būk detektyvas!
Š. Kubilius sako, kad sufozinius cirkus gali pastebėti ne tik geologai, tik reikia išmokti juos atpažinti, – cirkai atrodo kaip graikų amfiteatrai – puslankio formos, su aukštyn kylančiomis „terasėlėmis“.
„Kai žygiuosite gamtoje, pasidairykite atidžiau. Ypač nesunkiai sufozinių cirkų galite rasti keliaudami Anykščių regioniniame parke palei Šventąją. Ir, jei rasite, nepamirškite pranešti mums – gal mes dar jų nepastebėjome?“, – siūlo Š. Kubilius.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos informacija