Lietuvos dailės muziejus dalyvauja Vilniaus knygų mugėje ir kviečia apsilankyti muziejaus išleistų knygų pristatymuose.
Vasario 21 d., penktadienis, 11 val., 3.2 salė
Margaritos Matulytės knygos Vinco Svirskio mediniai stebuklaipristatymas. Dalyvauja autorė, Ernestas Parulskis, dr. Skaidrė Urbonienė, dr. Arūnas Gelūnas.
Knygoje atskleidžiamas Vinco Svirskio kūrybos fenomenas ir apibendrinamas jo palikimas. Publikuojamas M. Matulytės ir S. Urbonienės sudarytas jo kryžių ir koplytstulpių sąvadas, kurį papildo meistro darbų topografija ir iki šių dienų išsaugoto paveldo registras. Surinktos Adomo Varno ir Balio Buračo tarpukariu darytos liaudies menininko kryžių ir koplytstulpių fotografijos, kuriose sakraliniai objektai užfiksuoti autentiškoje aplinkoje: laukuose, prie vieškelių, sodybose, kapinėse. Vaizduose ne tik matyti religinė meno skulptūra, bet ir atsispindi drožinėti mėgusio piemenėlio, išaugusio į pašauktą menininką, pasaulis, perteikiama jo gyvenimiška ir kūrybinė aplinka.
2008 m. kryždirbystė, kurios tradicijai atstovauja ir V. Svirskio kūryba, buvo įtraukta į UNESCO žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Kryžiai – sakraliojo lietuvių liaudies meno šerdis. XX a. pradžios programinis lietuviškumas rėmėsi liaudies menu – labiausiai žodžio (tautosaka) ir medžio (medinė liaudies skulptūra) kūryba. Knygos pavadinimas – pagal rašytojo Kazio Borutos apysaką „Mediniai stebuklai“ (1938), kur sukurta įspūdinga dievdirbio Vinco Dovinės figūra. „Geriausi Vinco Svirskio kūriniai yra kilnūs – kylantys ir keliantys aukštyn, ne tik akis, bet ir širdį“, – pagrindiniame knygos straipsnyje teigia prof. Viktorija Daujotytė.
Vasario 22 d., šeštadienis, 12 val., 1.3 salė
Ilonos Mažeikienės knygos Arbit Blatas (1908–1999) pristatymas. Dalyvauja autorė, Rytis Zemkauskas, Markas Zingeris, dr. Arūnas Gelūnas.
Iš Kauno kilęs litvakas Neemija Arbitblatas (Arbit Blatas) savo įvairiapuse kūryba bei intensyvia jos sklaida pelnė bene plačiausią pasaulinį pripažinimą ir ypatingą vietą Lietuvos kultūros istorijoje. Modernizmo klasikas, kosmopolitas, aktyvus tarptautinės meno scenos dalyvis priklausė pokario menininkų kartai, puoselėjusiai humanistines vertybes. Jo kūrybinę individualybę formavo ryšiai su XX a. vidurio Europos kultūros tradicijomis, ryškiausiais to meto meno atsinaujinimo sąjūdžiais. Ypač gausus ir įvairus kūrybinis Arbit Blato palikimas atspindi sudėtingą ir komplikuotą to meto meno raidą, stilistinius virsmus, vertybių kaitą.
Šiam litvakų menininkui buvo artimos XX a. prancūzų antropologo ir estetikos teoretiko André Leroi-Gourhano suformuluotos filosofinės refleksijos apie laiko ir erdvės domestikaciją, arba „prisijaukinimą“. Jį autorius tapatino su humanizacija, susiejo su žmogumi. Taip abstraktus laikas ir erdvė įgavo žmogiškojo laiko ir erdvės matmenis. Brendęs nepriklausomoje Lietuvoje ir veržliai įsitraukęs į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, Arbit Blatas turėjo galimybių iš arti pažinti Vokietijos ir Prancūzijos meno gyvenimą. 1939 m. prasidėjusio karo buvo nublokštas į Jungtines Amerikos Valstijas, kur rado naują kūrybai palankią erdvę ir bendraminčių. Pokario Niujorkas, Paryžius, Serė ir Rusijonas, Venecija, Hamburgas, Varšuva ir kiti pasaulio miestai, svetingai atsivėrę dailininko kūrybiniams eksperimentams, buvo pilni charizmatiškojo Arbit Blato asmenybės paliktų ženklų. Natūraliai pasirinkdamas jam artimas meno formas, menininkas ilgainiui suformavo labai asmenišką ir intymų kūrybinį pasakojimą. Apie tai kalba nepaprastai gausus kūrybinis palikimas: aliejumi, guašu, pastele tapytos drobės, litografijų ciklai, skulptūrinė plastika, piešiniai, plakatų projektai, operų scenovaizdžiai, parengti kino scenarijai ir kt.
Pagrindinis leidinio tikslas – atskleisti dar nežinomus Arbit Blato biografijos ir kūrybos faktus, supažindinti su gausia nauja vizualine medžiaga, apžvelgti Lietuvoje menkiau nušviestas Vakarų meno kritikos pozicijas ir kontekstą, siekiant įtraukti Arbit Blato kūrybos visumą į aktyvesnį šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros diskursą.
Vasario 22 d., šeštadienis, 14 val., 1.3 salė
Ilonos Mažeikienės ir Reginos Urbonienės knygos Terra Australis Incognita: lietuvių menininkai Australijoje / Lithuanian Artists in Australia pristatymas. Dalyvauja knygos sudarytojos, habil. dr. Egidijus Aleksandravičius ir dr. Arūnas Gelūnas
Parengti Australijos lietuvių menininkų kūrybą apžvelgiantį ir pristatantį albumą paskatino aplinkybė, kad po Antrojo pasaulinio karo ir vėliau šiame žemyne prisiglaudusių lietuvių menininkų kūryba žinoma kur kas menkiau, fragmentiškiau nei mūsų egzilio palikimas JAV ir Europos šalyse. Dėl atokumo ir nepakankamų kultūrinių ryšių iki šiol Australija mums išlieka vis dar nežinomas kontinentas.
Lietuvos muziejuose ar privačiose dailės galerijose Australijos lietuvių menininkų kūrinių nėra daug, į viešumą parodose ar kitokiais sklaidos būdais jie iškyla ypač retai. Nedaugeliui žinoma, kad lietuvių menininkai gana anksti išsikovojo aukštas pozicijas Australijos meno pasaulyje. Mūsų tautiečiai, įsilieję į šios šalies kultūrinį gyvenimą, praturtino jį europietiškomis tradicijomis, suaktyvino profesionalaus meno gyvenimo ritmą. Jų pačių kūryba, sugėrusi naujos aplinkos įspūdžius, išlaisvėjo. Pakito ne vien tematika, keitėsi ir plastinė kalba. Vaclovo Rato, Henriko Šalkausko, Evos Kubbos, Vinco Jomanto, Jolantos Janavičienės ir kitų kūryba yra vertinama, kaupiama svarbiausiose žemyno meno galerijose, tyrinėjama ir publikuojama, pristatoma dailės parodose. Lietuvių menininkų palikimą iš naujo atranda ir patys australai. Pastaraisiais metais plačiai nuskambėjo Jurgio Mikševičiaus kūrybinis fenomenas. Kultūriniame žemyno gyvenime vis aktyviau reiškiasi jaunesnės kartos lietuvių menininkai: Faustas Sadauskas, Mindaugas Simankevičius, Jazmina Cininas, Aschley Mackevicius, Ingrida Skirka ir kiti.
Sudarytojos siekė atskleisti kuo platesnę Australijos lietuvių menininkų kūrybos panoramą. Svarbiais atrankos kriterijais tapo meninės kūrybos vertė ir originalumas, tad apsiribota 22 įvairių kartų menininkų kūryba.
Vasario 23 d., sekmadienis, 15 val., 1.2 salė
Dalios Tarandaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Rūtos Janonienės knygos Po Italijos saule. XVIII–XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje (I–II d.) pristatymas. Dalyvauja knygos sudarytojos, dr. Irena Vaišvilaitė ir dr. Arūnas Gelūnas
Atsakydami į klausimą, kurios Europos šalies kultūra padarė didžiausią įtaką Lietuvos menui, daugelis pagalvotų apie Italiją. Su Italija Lietuvą sieja seni ir glaudūs ryšiai. Įvairūs šių ryšių aspektai ne kartą tyrinėti Lietuvos istorikų ir kultūrologų darbuose. Dalios Tarandaitės, Giedrės Jankevičiūtės ir Rūtos Janonienės parengta knyga yra pirmas nuoseklus ir išsamus Lietuvos dailininkų studijų Italijoje, jų ryšių su šios šalies menininkais ir kultūros institucijomis, Italijos kultūrinio palikimo ir jos meninio gyvenimo aktualijų percepcijos tyrimas.
Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiama Lietuvos dailininkų kelionių į Italiją istorija nuo XVIII a. iki 1940 metų. Žinias apie itališkojo periodo svarbą atskirų dailininkų biografijose papildo katalogas, kuriame pristatoma daugiau kaip keturiasdešimt autorių, publikuojama per 500 Italijoje sukurtų kūrinių, įkvėptų šalies gamtos ir kultūrinio palikimo. Vaizdinę medžiagą papildo autentiški žodiniai kelionių įspūdžiai, išlikę dailininkų laiškuose ir atsiminimuose.
Antroje leidinio dalyje (albume) detaliau supažindinama su šių kelionių turiniu ir kviečiama įsižiūrėti į atskirus kūrinius. Albumą sudaro aštuoni skyriai („Religinės dailės tradicija“, „Antika, klasika“, „Svetimšalio žvilgsniu“, „Istorinių vietų trauka“, „Kalnai ir jūra“, „Griuvėsių romantika“, „Keliautojo (auto)portretas“, „Akademijos, galerijos, dailininkų dirbtuvės“), atkartojantys 2017–2018 m. Vilniaus paveikslų galerijoje veikusios parodos struktūrą. Po trumpų temą pristatančių įžangų pateikiama per 140 puslapinių iliustracijų su informatyviais ir intriguojančiais komentarais.
Atliktas milžiniškas darbas. Tačiau dar daug kas netilpo į leidinį. Apie tai, ką naujo rengėjoms pavyko išsiaiškinti, kiek svarbios mūsų menininkams buvo kelionės į Italiją, kaip jos atrodo analogiškų kitų šalių meninių procesų kontekste ir dar apie daug kitų Lietuvos ir Italijos meninių ryšių aspektų diskutuos knygos sudarytojos ir renginio dalyviai.